LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl miškų grąžinimo Palangos mieste

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarimas

DĖL MIŠKŲ GRĄŽINIMO PALANGOS MIESTE

Santrauka

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą, pripažino, kad Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2004 m. lapkričio 3 d. redakcija) ta apimtimi, kuria Palangos miestui patvirtinti (pagal atitinkamą Aplinkos ministerijos parengtą schemą) 3,33 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotai apima ir Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksacinį sklypą, neprieštarauja Konstitucijai ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija), 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui (2004 m. kovo 23 d. redakcija).

Pareiškėjo abejonės dėl minėto Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijos 23 straipsniui ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatoms buvo grindžiamos tuo, kad, Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksaciniame sklype esantį mišką prie valstybinės reikšmės miškų plotų priskyrus nepriėmus sprendimo dėl pretendento pateikto prašymo atkurti natūra nuosavybės teises į šią žemę, iš pretendento buvo atimta galimybė įgyvendinti šią teisę.

Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo nutarime, jis ne kartą yra konstatavęs, jog įstatymuose gali būti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami; restitucijos įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą; teisinis reguliavimas, nustatantis nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvas, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui.

Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksaciniame sklype yra miesto miškas. Pagal Miškų įstatymą miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nuosavybės teisės į miškus grąžinant juos natūra neatkuriamos, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, miestų miškams. Vadinasi, miestų miškai yra valstybės išperkami. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog principinė nuostata, kad miestų miškai nėra grąžinami piliečiams natūra, o yra valstybės išperkami, buvo įtvirtinta jau nuo 1991 m. birželio 18 d., kai Seimas priėmė įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“.

Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatas, galiojusias Vyriausybei priimant ginčijamą nutarimą, Vyriausybė turėjo įgaliojimus tvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotus ir miestų miškams priskirtų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais.

Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad, kaip konstatuota jo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai. Vien tai, kad Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksacinis sklypas tam tikrą laiką nebuvo Vyriausybės nutarimu priskirtas prie valstybinės reikšmės miškų plotų ir kad tai buvo padaryta tik Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 išdėsčius 2004 m. lapkričio 3 d. redakcija nepriėmus sprendimo dėl pretendento pateikto prašymo atkurti nuosavybės teises į šią žemės dalį, savaime nėra pagrindas teigti, kad Vyriausybė veikė ultra vires, t. y. viršijo savo įgaliojimus.