Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą. Pareiškėjo teigimu, ginčijama įstatymo nuostata skirtingai traktuojami vienodas funkcijas vykdę priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavę pareigūnai ir pagal darbo sutartis dirbę asmenys, neatsižvelgiama į iki įstatymo įsigaliojimo kilusius asmenų teisėtus lūkesčius.

Nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi plačią nuožiūros laisvę nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinį reguliavimą, tačiau ji yra saistoma Konstitucijos. Reguliuodamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas įstatymų leidėjas turi laikytis konstitucinių teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principų. Tarnybos laikui, būtinam šiai pensijai skirti, jis gali prilyginti ir tam tikrus kitus su tarnyba susijusius laikotarpius, tačiau  neprivalo šiam laikui prilyginti pagal darbo sutartis dirbtų laikotarpių, nebent tokia pareiga kiltų iš Konstitucijos, be kita ko, siekiant įgyvendinti valstybės prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrinti atitinkamus asmenų teisėtus lūkesčius.

Konstitucinio Teismo vertinimu, apibrėžiant tarnybos laiką laikytasi iš Konstitucijos kylančio reikalavimo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją sieti būtent su asmens tarnyba Lietuvos valstybei.

Nutarime konstatuota, kad ginčijama nuostata nustatyta bendros taisyklės, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas pareigūno ar kario tarnybos laikas, išimtis. Šia išimtimi įgyvendintas iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybės nustatytu teisiniu reguliavimu valstybės prisiimtas įsipareigojimas į tarnybos stažą įskaityti iki įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais išdirbtą darbo laiką. Šitaip buvo užtikrinti atitinkami asmenų teisėti lūkesčiai.

Bylą nagrinėjęs Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui prilyginti po įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko. Todėl nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas.

Nutarime pažymėta, kad priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumai yra pagrindas, apibrėžiant tarnybos laiką, skirtingai traktuoti asmenis, tam tikrą laiką po 1995 m. sausio 1 d. priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbusius pagal darbo sutartis (vėliau paskirtus priešgaisrinės apsaugos pareigūnais), ir asmenis, atitinkamu metu tarnavusius priešgaisrinės apsaugos pareigūnais. Taigi ginčijama nuostata nepažeistas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.