LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl Seimui teikiamų metinių institucijos veiklos ataskaitų, generalinio prokuroro atsiskaitymo Seimui ir siūlymo jį atleisti

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas

DĖL SEIMUI TEIKIAMŲ METINIŲ INSTITUCIJOS VEIKLOS ATASKAITŲ, GENERALINIO PROKURORO ATSISKAITYMO SEIMUI IR SIŪLYMO JĮ ATLEISTI

Santrauka

Šioje konstitucinės justicijos byloje, pradėtoje pagal dviejų Seimo narių grupių prašymus, vertinta valstybės institucijų (išskyrus teismus) vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, tarp jų generalinio prokuroro, atsiskaitymo Seimui už institucijos veiklą teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Seimo statuto 206 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 5 dalies nuostatos, pagal kurias Seimas turi įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, ir šio straipsnio 6 dalis, pagal kurią Seimo nutarimas nepritarti šiai ataskaitai gali būti pagrindas Seimui pareikšti nepasitikėjimą savo paskirtu valstybės institucijos vadovu, kartu atleidžiant jį iš pareigų, arba siūlyti Prezidentui atleisti iš pareigų valstybės institucijos vadovą, kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 67 straipsniui. Prieštaraujančiu šioms Konstitucijos nuostatoms, taip pat jos 118 straipsnio 3 daliai pripažintas ir Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. XII-528 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitos“ 1 straipsnis, kuriuo nepritarta generalinio prokuroro pateiktai metinei prokuratūros veiklos ataskaitai.

Neprieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio (2011 m. birželio 30 d. redakcija) 3 dalies nuostatos, pagal kurias už prokuratūros veiklą generalinis prokuroras Seimui atsiskaito teikdamas metinę prokuratūros veiklos ataskaitą, taip pat šio įstatymo 22 straipsnio (2013 m. gruodžio 10 d. redakcija) 6 dalis, kurioje nustatyta, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Seimui – Tautos atstovybei reikia turėti išsamią, objektyvią informaciją apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas; tokios informacijos turėjimas yra būtina prielaida tam, kad Seimas galėtų efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę priedermę. Seimui gauti informaciją apie, be kita ko, įvairių valstybės institucijų veiklą yra viešasis interesas, susijęs su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu atviros visuomenės siekiu, Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintu principu, kad Lietuvos valstybė yra respublika, įvairiose Konstitucijos nuostatose įtvirtintais parlamentinės demokratijos principais. Pagal Konstituciją Seimas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos gauti jo konstituciniams įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją.

Todėl Konstitucinis Teismas, vertindamas ginčytų Seimo statuto nuostatų konstitucingumą, pažymėjo, kad Seimas gali nustatyti tokį jo funkcijų vykdymą užtikrinantį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos jam gauti informaciją apie valstybės institucijų, kurių vadovus skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, veiklą, taip pat ir tokių institucijų vadovų teikiamos metinės institucijos veiklos ataskaitos forma.

Kita vertus, kaip konstatuota nutarime, Konstitucijos 5 straipsnyje ir kituose jos straipsniuose įtvirtintas valdžių padalijimo principas, 67 straipsnyje įtvirtintų Seimo įgaliojimų visumoje atsispindinčios Seimo funkcijos nesuponuoja tokio valstybės institucijų informacijos, taigi ir veiklos ataskaitos, teikimo Seimui teisinio reguliavimo, pagal kurį, valstybės institucijos vadovui pateikus informaciją ataskaitos forma, šios institucijos (ar jos vadovo) atsiskaitymo Seimui procedūra būtų laikoma nebaigta tol, kol Seimas nėra ataskaitai pritaręs, t. y. būtų reikalaujama, kad Seimas ne tik susipažintų su ataskaitoje pateikta informacija ir šią informaciją apsvarstytų, bet ir dėl pateiktos ataskaitos priimtų specialų nutarimą, kuriuo jai pritartų.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad demokratinėje teisinėje valstybėje valstybės institucijos, jų pareigūnai savo veikloje turi vadovautis įstatymais ir teise; jeigu valstybės pareigūnai savo funkcijas vykdo vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi būti apsaugoti nuo spaudimo ir nepagrįsto kišimosi į jų veiklą, sąžiningai eidami savo pareigas jie neturi patirti grėsmės savo asmeniui, teisėms ir laisvėms. Aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalis, 67 straipsnį konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, įtvirtinus Seimo įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, šie vadovai būtų neapsaugoti nuo galimo spaudimo ar nepagrįsto kišimosi į jų veiklą, nors savo funkcijas vykdytų vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; toks teisinis reguliavimas būtų nesuderinamas su Konstitucija; jį nustačius būtų nepagrįstai išplėsti konstituciniai Seimo įgaliojimai.

Atsižvelgus į šiuos argumentus, Seimo statute įtvirtintas ginčytas teisinis reguliavimas ir juo pagrįsta teisės taikymo akto – minėto Seimo nutarimo nuostata, kuria nepritarta prokuratūros veiklos ataskaitai, pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.

Kartu nutarime priminta, kad valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos teisinio reguliavimo srityje teisinės valstybės principai įgyvendinami, be kita ko, derinant pasitikėjimą valstybės pareigūnais su jų veiklos vieša kontrole bei atsakomybe visuomenei; teisinėje sistemoje turi būti įtvirtinta galimybė atleisti iš pareigų valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia įstatymus, asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią. Todėl, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucija neužkerta kelio įstatymų leidėjui nustatyti ir tokį Seimo skiriamų, taip pat Seimo pritarimu Prezidento skiriamų valstybės institucijų vadovų (pareigūnų) atleidimo teisinį reguliavimą, pagal kurį, Seime svarstant metinę institucijos veiklos ataskaitą arba iš joje pateiktos informacijos paaiškėjus, kad ją pateikęs valstybės institucijos vadovas gali būti pažeidęs įstatymus, asmeninius ar grupinius interesus iškėlęs aukščiau visuomenės interesų, Seimas galėtų: 1) svarstyti ir priimti nutarimą dėl nepasitikėjimo tokiu valstybės institucijos vadovu, kaip tai numatyta Konstitucijos 75 straipsnyje; 2) Seimo statute numatyto Tautos atstovybės valios išreiškimo valstybei svarbiais klausimais aktu (pareiškimu, deklaracija, rezoliucija ir pan.) viešai kreiptis į Prezidentą dėl Seimo pritarimu Prezidento skiriamo valstybės institucijos vadovo atleidimo pritaikant atitinkamą įstatyme nustatytą jo atleidimo pagrindą (juo savaime negali būti pats Seimo kreipimasis, nesaistantis Prezidento). Tačiau vien Seimo nepritarimas jam pateiktai valstybės institucijos veiklos ataskaitai (ar valstybės institucijos vadovo teisėtas atsisakymas pateikti Seimo prašomą informaciją) negali būti pagrindas Seimui pareikšti nepasitikėjimą Seimo skiriamu valstybės institucijos vadovu, taip pat siūlyti Prezidentui atleisti iš pareigų jo skiriamą valstybės institucijos vadovą.

Vertinant Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies atitiktį Konstitucijai nutarime pažymėta, jog įstatymų leidėjas privalo suderinti konstitucinę nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir konstitucinį prokurorų nepriklausomumo principą; šių konstitucinių vertybių suderinamumas būtų užtikrintas, jeigu generalinis prokuroras įstatymu būtų įpareigotas teikti visuomenei, dalyvaujantiems generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo procese Seimui, Prezidentui informaciją (viešus pranešimus) apie baudžiamosios politikos prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimą, prokuratūros darbo organizavimą, prokuratūros veiklos kryptis, bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio ikiteisminio tyrimo įstaigomis, kitomis institucijomis organizavimą, nusikalstamų veikų tyrimo terminus, prokuratūros darbe kylančias problemas ir kt. Tokia informacija (vieši pranešimai) gali būti teikiama ir metinės prokuratūros veiklos ataskaitos forma. Kartu priminta, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo prokurorai būtų įpareigoti įstatymų leidžiamajai ar vykdomajai valdžiai teikti ataskaitas apie savo konstitucinių funkcijų vykdymą, be kita ko, generalinis prokuroras būtų įpareigotas teikti tokias ataskaitas apie prokuratūros veiklą, kurioms Seimas, Prezidentas ar Vyriausybė turėtų pritarti; tokios pareigos nustatymas reikštų kišimąsi į prokurorų, vykdančių Konstitucijoje nustatytas funkcijas, veiklą, jų nepriklausomumo varžymą.

Konstitucinio Teismo vertinimu, pagal Konstituciją apskritai yra galimas generalinio prokuroro atsiskaitymas už prokuratūros veiklą jo skyrimo ir atleidimo procese dalyvaujančiam Seimui, taip pat tokia atsiskaitymo Seimui forma kaip metinė prokuratūros veiklos ataskaita, jeigu tokiu atsiskaitymu nesudaroma prielaidų pažeisti konstitucinį prokurorų nepriklausomumo principą. Kaip konstatuota nutarime, Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį Seimui atsiskaitoma teikiant metinę prokuratūros veiklos ataskaitą, savaime nereiškia, kad juo generalinis prokuroras yra įpareigojamas teikti Seimui tokią prokuratūros veiklos ataskaitą, kurią Seimas vertintų ir spręstų, ar jai pritarti, t. y. kad generalinio prokuroro atskaitomybės Seimui procedūra laikoma nebaigta tol, kol Seimas nėra pritaręs pateiktai ataskaitai. Šis teisinis reguliavimas aiškintinas tik kaip įpareigojimas generaliniam prokurorui ataskaitos forma teikti Seimui informaciją apie baudžiamosios politikos prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimą, prokuratūros darbo organizavimą, prokuratūros veiklos kryptis, bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio ikiteisminio tyrimo įstaigomis, kitomis institucijomis organizavimą, nusikalstamų veikų tyrimo terminus, prokuratūros darbe kylančias problemas ir kt., t. y. generalinio prokuroro atsiskaitymas Seimui metinės prokuratūros veiklos ataskaitos forma sietinas tik su įstatymų leidybai ir kitoms Seimo funkcijoms vykdyti reikalingos informacijos gavimu ir aptarimu. Tik taip suprantant šį teisinį reguliavimą juo nesudaroma prielaidų Seimui kištis į prokurorų, vykdančių Konstitucijoje nustatytas funkcijas, veiklą, varžyti jų nepriklausomumą.

Sprendžiant dėl Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu, atitikties Konstitucijai, nutarime pažymėta, jog pagal konstitucinį prokurorų nepriklausomumo principą draudžiama įstatymų leidėjui nustatyti tokį generalinio prokuroro atskaitomybės Seimui teisinį reguliavimą, pagal kurį Seimo nutarimas nepritarti metinei prokuratūros veiklos ataskaitai būtų pagrindas Seimui nuspręsti siūlyti atleisti generalinį prokurorą. Kita vertus, pagal Konstituciją apskritai nėra negalimas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Seimas, dalyvaujantis skiriant ir atleidžiant generalinį prokurorą, galėtų siūlyti Prezidentui atleisti generalinį prokurorą įstatyme nustatytais pagrindais. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, pripažinus ginčytas Seimo statuto nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, minėta Prokuratūros įstatymo nuostata nebeapima tokio atvejo, kai pagrindas Seimo siūlymui atleisti generalinį prokurorą yra Seimo nutarimas nepritarti metinei prokuratūros veiklos ataskaitai, todėl ši Prokuratūros įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai.