LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl žemės gelmių tyrimo ir naudojimo taikant hidraulinį ardymą

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimas

DĖL ŽEMĖS GELMIŲ TYRIMO IR NAUDOJIMO TAIKANT HIDRAULINĮ ARDYMĄ

Santrauka

Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Seimo narių grupės prašymą, pripažino, kad Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio (2013 m. gegužės 30 d. redakcija) 2, 4 dalių nuostatos, pagal kurias hidraulinio uolienų ardymo būdu tiriant žemės gelmes ir (arba) naudojant jų išteklius susidariusios atliekos gali būti paliekamos žemės gelmėse, neprieštarauja Konstitucijai.

Nutarime priminta oficialioji konstitucinė doktrina, suformuota aiškinant Konstitucijos 53  straipsnio 3 dalies, 54 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinti konstituciniai aplinkos apsaugos pagrindai: šiomis nuostatomis yra išreikštas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką; pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė; įstatymų leidėjas turi uždrausti veiksmus, darančius žalą natūraliai gamtinei aplinkai, jos objektams, ir nustatyti teisinę atsakomybę už tokius veiksmus; valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas. Nutarime taip pat pažymėta, kad iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies, 53 straipsnio 1, 3 dalių, 54 straipsnio nuostatų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui reguliuojant ūkinę veiklą nustatyti tokius jos ribojimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti bendrą tautos gerovę, be kita ko, saugoti nuo kenksmingų poveikių žmonių sveikatą ir aplinką, racionaliai naudoti gamtos išteklius, atlyginti gamtinei aplinkai padarytą žalą.

Žemės gelmės yra vienas iš Konstitucijos 54 straipsnyje tiesiogiai įvardytų natūralios gamtinės aplinkos objektų, taigi valstybė turi konstitucinę priedermę užtikrinti žemės gelmių apsaugą ir racionalų naudojimą. Žemės gelmių priskyrimas išimtinei valstybės nuosavybei yra konstitucinis pagrindas valstybei nustatyti specialų, ypatingą, palyginti su kitais gamtos objektais, žemės gelmių apsaugos ir naudojimo teisinį režimą. Taigi konstitucinė valstybės priedermė užtikrinti deramą žemės gelmių, kaip visuotinę reikšmę turinčios ir išimtine nuosavybės teise valstybei priklausančios nacionalinės vertybės, apsaugą ir racionalų naudojimą suponuoja ypatingą žemės gelmių apsaugos ir naudojimo santykių teisinį reguliavimą, specialias su žemės gelmių naudojimu susijusios ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, ribojimus ir draudimus.

Nutarime pažymėta, jog Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, reiškia, jog reguliuodamas šią veiklą įstatymų leidėjas privalo derinti įvairias konstitucines vertybes: asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, sąžiningos konkurencijos laisvę, vartotojų interesų apsaugą, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą.

Reguliuojant su žemės gelmių naudojimu susijusią ūkinę veiklą turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į ekonominius valstybės interesus, tarp jų – į būtinumą užtikrinti energetikos sistemos saugumą ir patikimumą kaip konstituciškai svarbų tikslą, viešąjį interesą. Siekiant, be kita ko, užtikrinti šį viešąjį interesą, inter alia galimybę gauti energijos išteklių iš įvairių šaltinių, pagal Konstituciją turi būti nustatytas toks su žemės gelmių naudojimu susijusios ūkinės veiklos teisinis reguliavimas, kuriuo būtų sudarytos sąlygos tinkamai ištirti žemės gelmes ir racionaliai naudoti jų išteklius. Kartu valstybė, reguliuodama šią veiklą, privalo užtikrinti žemės gelmių, kitų natūralios gamtinės aplinkos objektų (žemės, vandens, oro, augalijos, gyvūnijos) ir žmonių sveikatos apsaugą nuo kenksmingų poveikių, užkirsti kelią aplinkos niokojimui, teršimui, radiacinio poveikio jai darymui, augalijos ir gyvūnijos skurdinimui, užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą.

Kadangi su žemės gelmių naudojimu susijusi ūkinė veikla gali kelti grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją formuoti valstybės ekonominę, įskaitant žemės gelmių naudojimo, politiką, pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies, 53 straipsnio 1, 3 dalių, 54 straipsnio nuostatas šią veiklą privalo reguliuoti taip, kad būtų suderintos skirtingos konstitucinės vertybės ir, siekiant užtikrinti ekonominius valstybės interesus, tarp jų energetikos sistemos saugumą ir patikimumą, kartu būtų sudarytos reikiamos teisinės prielaidos apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo galimo kenksmingo šios veiklos poveikio, užkirsti kelią galimai žalai aplinkai ir žmonių sveikatai atsirasti; įstatymų leidėjas turi įgaliojimus apskritai uždrausti vykdyti tam tikrą su žemės gelmėmis susijusią veiklą, kaip antai naudoti tam tikrus žemės gelmių išteklius ar taikyti tam tikrą jų tyrimo ir (arba) gavybos būdą (technologiją).

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį ūkinės veiklos teisinį reguliavimą, kuriuo leidžiama taikyti žemės gelmių tyrimo ir (arba) jų išteklių gavybos būdus (technologijas), galinčius kelti pavojų aplinkai ar žmonių sveikatai, tačiau kartu jis privalo nustatyti ir veiksmingas priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos tinkamai apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, neleisti vykdyti tokios ūkinės veiklos, kuria neišvengiamai būtų padaryta žala aplinkai ir žmonių sveikatai. Šiomis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad būtų įvertintas galimas su žemės gelmių naudojimu susijusios ūkinės veiklos poveikis aplinkai, nustatytos aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti skirtos šios veiklos sąlygos ir vykdoma veiksminga tokios veiklos (be kita ko, technologinių reikalavimų laikymosi) priežiūra.

Pagal šioje konstitucinės justicijos byloje ginčytas Žemės gelmių įstatymo nuostatas žemės gelmėms tirti ir jų ištekliams naudoti leidžiama taikyti hidraulinį uolienų ardymą, kuriam būdinga tai, kad tam tikra susidariusių kasybos pramonės atliekų, t. y. šiam ardymui panaudotų medžiagų (tarp kurių gali būti toksiškų medžiagų) ir žemės gelmėse susidariusių medžiagų (tarp kurių gali būti radioaktyviųjų medžiagų), dalis lieka dirbtinėse žemės gelmių ertmėse. Šią bylą inicijavusios Seimo narių grupės abejonės ginčytų nuostatų atitiktimi Konstitucijai buvo susijusios su hidraulinio ardymo taikymu išsklaidytųjų angliavandenilių (skalūnų dujų ar skalūnų naftos) tyrimui ir gavybai.

Vertindamas ginčytų nuostatų atitiktį Konstitucijos 53 straipsnio 3 daliai (pagal kurią valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių), 54 straipsnio 2  daliai (kurioje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją), Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Žemės gelmių ir kituose įstatymuose yra nustatytos priemonės, skirtos žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti hidraulinio ardymo būdu atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant jų išteklius, įskaitant išsklaidytuosius angliavandenilius, inter alia: saugomose ir tam tikrose su vandens apsauga susijusiose teritorijose draudžiama vykdyti išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo veiklą; privaloma atlikti planuojamos tam tikrų žemės gelmių išteklių gavybos (išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) gavybos) poveikio aplinkai vertinimą, nuo kurio rezultatų priklauso, ar konkrečiu atveju apskritai tokia veikla leistina ir kokias žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos priemones taikant ji gali būti vykdoma; ši veikla gali būti vykdoma tik gavus atitinkamą leidimą ir laikantis su kompetentingomis institucijomis suderintuose projektiniuose dokumentuose nustatytų sąlygų, taip pat darbų kokybę, aplinkos apsaugą, darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; būtina kompetentingas institucijas informuoti apie šios veiklos metu numatomas naudoti ir naudojamas medžiagas, įskaitant radioaktyviąsias, toksiškas ar pavojingas žmonių sveikatai ar aplinkai, jų tikslią sudėtį ir kiekį; turi būti užtikrinta, kad medžiagos, naudojamos išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimui ir (arba) naudojimui, nepatektų į požeminio ir (arba) paviršinio vandens telkinius, aplinką ir jų neužterštų; turi būti vykdomas žemės gelmių monitoringas (privalomas tiriant ir (arba) naudojant išsklaidytuosius angliavandenilius); kompetentingos valstybės institucijos turi prižiūrėti šios veiklos vykdymą visuose jos etapuose ir tam tikrais atvejais sustabdyti išduotų leidimų galiojimą arba juos panaikinti.

Konstitucinio Teismo vertinimu, šiomis priemonėmis yra sudarytos prielaidos, hidraulinio ardymo būdu tiriant žemės gelmes ir (arba) naudojant jų išteklius susidariusias atliekas palikus žemės gelmėse, nepakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai (įskaitant žemės gelmes, požeminio ir paviršinio vandens telkinius, geriamąjį vandenį); nėra pagrindo teigti, kad šios priemonės yra nepakankamai veiksmingos.

Kartu pažymėta, kad jeigu paaiškėtų, jog įstatymuose nustatytos žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos priemonės yra nepakankamai veiksmingos, iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kiltų pareiga nustatyti papildomas apsaugos priemones, o jeigu tai neįmanoma, – uždrausti vykdyti tam tikrą su žemės gelmėmis susijusią veiklą, kaip antai naudoti tam tikrus žemės gelmių išteklius ar taikyti tam tikrą jų tyrimo ir (arba) gavybos būdą (technologiją).

Atsižvelgęs į šiuos argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, įstatymuose nustačius priemones, kuriomis sudaromos prielaidos hidraulinio ardymo būdu tiriant žemės gelmes ir (arba) naudojant jų išteklius nepakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai, ginčytomis Žemės gelmių įstatymo nuostatomis nėra pažeidžiami iš Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalies, 54 straipsnio 2 dalies kylantys reikalavimai.