LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl galimybės gauti kelias valstybines pensijas

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimas

DĖL GALIMYBĖS GAUTI KELIAS VALSTYBINES PENSIJAS

Santrauka

Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Seimo narių grupės prašymą, pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata, pagal kurią asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, tiek, kiek pagal ją politinės kalinės ar tremtinės, turinčios teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, kurios yra pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios ir dėl to įgijusios teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją, turi pasirinkti vieną iš šių pensijų, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo nutarime priminta, kad Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytos valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir mokamos iš valstybės biudžeto; šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas). Valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas. Įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti, be kita ko, nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nustatant, kokiems asmenims skiriama ir mokama valstybinė pensija, jos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų; valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas neturi tapti privilegija; jeigu įstatymų leidėjas valstybines pensijas skirtų asmenims, kuriems tokios pensijos negali būti skiriamos, nustatytų nepagrįstai didelius tokių pensijų dydžius arba nepagrįstas tokių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, toks pensinis aprūpinimas pagal Konstituciją negalėtų būti ginamas.

Kaip pažymėta nutarime, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos kylančią savo diskreciją nustatyti valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, gali nustatyti, kad asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas kelioms valstybinėms pensijoms gauti, turi būti mokama viena iš jų, taip pat, atsižvelgdamas į ekonomines valstybės išgales, kitas svarbias aplinkybes, paisydamas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų, kitų Konstitucijos normų ir principų, įstatymų leidėjas gali nustatyti atskirus konstituciškai pagrįstus atvejus, kai asmeniui gali būti mokama ne viena valstybinė pensija.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, nustatydamas ginčytą teisinį reguliavimą, pagal kurį 5 ir daugiau vaikų pagimdžiusios (įvaikinusios), iki 8 metų juos išauginusios ir gerai išauklėjusios politinės kalinės ar (ir) tremtinės, kaip ir kiti valstybinių pensijų gavėjai, turi pasirinkti, kuri valstybinė pensija – antrojo laipsnio ar nukentėjusiųjų asmenų – turi būti joms mokama, įstatymų leidėjas įgyvendino iš Konstitucijos, jos 52 straipsnio, kylančią savo diskreciją nustatyti valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančių reikalavimų.

Pareiškėja teigė, kad neįmanoma nustatyti darbo užmokesčio tremtyje, dėl to tremtiniams mokama senatvės pensija yra mažesnė, taigi nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija tremtiniams gali būti laikoma sudedamąja jų senatvės pensijos dalimi. Atsakydamas į šį pareiškėjos argumentą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, siekdamas kompensuoti politiniams kaliniams ir tremtiniams dėl įkalinimo ar tremties patirtus praradimus (be kita ko, tai, kad asmuo tam tikrą laiką negalėjo dirbti, kad jam už atliktą darbą nebuvo mokamas atlyginimas ar už atliktą darbą nebuvo atlyginama teisingai), jų kalinimo ir tremties laiką prilygino valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, todėl šis stažas dėl asmens įkalinimo ar tremties nėra trumpesnis nei būtų tuo atveju, jeigu asmuo šiuo laikotarpiu būtų dirbęs įprastą darbą. Be to, apskaičiuojant papildomą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kuri vienintelė iš sudedamųjų šios pensijos dalių priklauso nuo per draudimo (draudimosi) laikotarpį asmens gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, asmuo gali pasirinkti jam naudingiausią šios pensijos dalies apskaičiavimo būdą.

Vertinant ginčyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėta, kad tuo atveju, kai teisė į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją įgyjama vienu metu, nė viena iš šių pensijų dar nėra paskirta ir mokama; tuo atveju, kai teisė į vieną iš šių valstybinių pensijų įgyjama po to, kai jau yra paskirta ir mokama kita pensija, yra sudaryta galimybė pasirinkti didesnę valstybinę pensiją, nesudaroma prielaidų sumažinti jau paskirtos ir mokamos valstybinės pensijos dydį, nėra paneigiama valstybės pareiga asmenims, kuriems įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, ir toliau mokėti ne mažesnio dydžio išmokas. Taigi, Konstitucinio Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ginčytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį turi būti pasirenkama viena iš minėtų pensijų, nukrypstama nuo iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių reikalavimų, paneigiami asmens teisėti lūkesčiai, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.