LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimas

DĖL VIEŠUOSIUS INTERESUS ATITINKANČIŲ PASLAUGŲ ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIUJE

Santrauka

Šioje konstitucinės justicijos byloje, pradėtoje pagal du Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus, tirta Vyriausybės nustatyto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir lėšų administravimo teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai ir įstatymams. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo 7.1, 7.8, 7.9 punktuose ir 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo 16.4 punkte nustatytas ginčytas teisinis reguliavimas neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai ir Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos įstatymų nuostatoms.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad Vyriausybė, priimdama nutarimą, kuriuo patvirtintas Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašas, įgyvendino jai įstatymų leidėjo Elektros energetikos įstatymu (2012 m. sausio 17 d. redakcija) suteiktus įgaliojimus nustatyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą ir šių paslaugų teikimo tvarką, taigi šiuo aspektu nebuvo nukrypta nuo iš Konstitucijos Vyriausybei kylančių reikalavimų dėl poįstatyminių aktų, būtinų įstatymams įgyvendinti, priėmimo.

Vertinant, ar Vyriausybė įstatymų leidėjo pavedimą nustatyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą įgyvendino tinkamai, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, pabrėžta, kad Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas Vyriausybei nustatant šį sąrašą vadovautis išimtinai šio straipsnio 1 dalies nuostatomis nereiškia, jog Vyriausybė viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms gali priskirti išimtinai tik tas paslaugas, kurios nurodytos šioje dalyje; Vyriausybė pagal Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalį viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms elektros energetikos sektoriuje gali priskirti ir kitas, šioje dalyje tiesiogiai neišvardytas, paslaugas, vadovaudamasi įstatyme nustatytais bendraisiais reikalavimais ir viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybė, minėtame apraše viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms priskirdama papildomas (palyginti su tiesiogiai išvardytosiomis Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje) paslaugas (elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimą (7.1 punktas), atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimą prie elektros tinklų (7.8 punktas), elektros tinklų operatoriaus atliekamą elektros tinklų optimizavimą, plėtrą ir (ar) rekonstravimą, kuriais užtikrinama gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtra (7.9 punktas)), jai suteiktus įgaliojimus įgyvendino vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje, taip pat Elektros energetikos įstatyme įtvirtintais bendraisiais reikalavimais, nepažeisdama ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatų. Taigi Vyriausybė įstatymų leidėjo pavedimą nustatyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą įgyvendino tinkamai, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų – nenukrypdama nuo iš Konstitucijos, be kita ko, jos 5 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio 2 punkto, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių reikalavimų, taikytinų Vyriausybei priimant poįstatyminius teisės aktus.

Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašas priimtas ir jame, be kita ko, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimo tvarka nustatyta įgyvendinant Elektros energetikos įstatyme suformuluotą pavedimą Vyriausybei, taigi šiuo aspektu nebuvo nukrypta nuo iš Konstitucijos Vyriausybei kylančių reikalavimų dėl poįstatyminių aktų, būtinų įstatymams įgyvendinti, priėmimo.

Vertinant, ar Vyriausybė įstatymų leidėjo pavedimą tvirtinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašą įgyvendino tinkamai, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, pabrėžta, kad pagal Konstituciją energetikos srityje vykdomos ūkinės veiklos, įskaitant visų vartotojų aprūpinimą energetikos ištekliais, specifika ir būtinybė (kylanti ir iš Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų) užtikrinti energetinės sistemos saugumą ir patikimumą, taip pat siekis užtikrinti aplinkos apsaugą įvairiais būdais skatinant atsinaujinančių energetikos išteklių vartojimą lemia siekiant šių tikslų teikiamų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisinio reguliavimo ypatumus; paisant Konstitucijos, be kita ko, laikantis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinant galimybę gauti energijos išteklius iš įvairių šaltinių gali būti nustatytas ir toks viešųjų paslaugų elektros energetikos srityje teisinis reguliavimas, kuriuo pareiga atlyginti už šias paslaugas būtų nustatyta visiems elektros energiją vartojantiems asmenims, kuriems užtikrinama galimybė gauti jų poreikiams patenkinti būtiną elektros energiją.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad Elektros energetikos įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo pareiga mokėti lėšas už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas nustatyta visiems vartotojams, vertintinas kaip reiškiantis, kad pagal jį pareiga atlyginti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kiekvienam elektros energijos vartotojui – asmeniui, kurio įrenginiai yra prijungti prie atitinkamų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris dėl to turi galimybę nupirkti jo poreikiams patenkinti būtiną elektros energijos kiekį, – tenka atsižvelgus į jo suvartojamą elektros energijos kiekį, nepaisant to, kuri dalis jo suvartojamos elektros energijos yra perkama, o kuri pasigaminama; tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos užtikrinti iš Konstitucijos, be kita ko, jos 46 straipsnio 5 dalies, kylantį imperatyvą užtikrinti veiksmingą vartotojų teisių, interesų apsaugą, pagal kurį, be kita ko, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad visiems vartotojams elektros energija būtų tiekiama saugiai ir patikimai. Todėl Vyriausybė, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo 16.4 punkte nustatydama pareigą vartotojams, kurių įrenginiai yra prijungti prie atitinkamų tinklų ir kurie perka tik dalį savo ūkiniams poreikiams patenkinti būtinos elektros energijos, o dalį būtinos energijos pasigamina termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, lėšas už nurodytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas mokėti neatsižvelgiant į tai, kokia dalis vartojamos elektros energijos yra perkama (t. y. atsižvelgiant į suvartojamą elektros energijos kiekį), neteisėtai neišplėtė įstatyme nustatyto subjektų, turinčių mokėti už šias paslaugas, rato. Taigi Vyriausybė įstatymų leidėjo pavedimą tvirtinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašą, be kita ko, jame nustatyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimo tvarką, įgyvendino tinkamai, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų – nenukrypdama nuo iš Konstitucijos, be kita ko, jos 5 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio 2 punkto, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių reikalavimų, taikytinų Vyriausybei priimant poįstatyminius teisės aktus.