LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl skirtingo rinkėjų skaičiaus vienmandatėse rinkimų apygardose

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimas

DĖL SKIRTINGO RINKĖJŲ SKAIČIAUS VIENMANDATĖSE RINKIMŲ APYGARDOSE

Santrauka

Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu, priimtu Seimo narių grupės inicijuotoje byloje, prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies (2012 m. lapkričio 6 d. redakcija) nuostata, pagal kurią leidžiamas iki 20 proc. rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Konstitucinis Teismas priminė, kad lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principų. Šis principas, be kita ko, reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus. Pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė (teisė balsuoti, t. y. teisė rinkti), taip pat lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (teisė būti rinkimuose registruojamam kandidatu, t. y. teisė būti renkamam). Įstatymų leidėjas, įstatymu įtvirtindamas Seimo narių rinkimų sistemą, nustatydamas rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti lygios rinkimų teisės, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams.

Nutarime pažymėta, kad, pasirinkus tokią rinkimų sistemą, kai Seimo nariai (ar jų dalis) renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, iš Konstitucijos, inter alia jos 55 straipsnio 1 dalies, pagal kurią Seimo nariai renkami remiantis lygia rinkimų teise, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų užtikrinta, kad šiose rinkimų apygardose nebūtų tokių rinkėjų skaičiaus skirtumų, kurie sudarytų prielaidas iškreipti vienodą rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus. Kuo didesni rinkėjų skaičiaus atskirose rinkimų apygardose skirtumai, tuo labiau gali būti iškreipiama vienoda rinkėjų balsų reikšmė nustatant balsavimo rezultatus. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją apskritai negalimi jokie rinkėjų skaičiaus atskirose rinkimų apygardose skirtumai.

Nutarime konstatuota, kad rinkėjų skaičius rinkimų apygardose gali kisti dėl įvairių objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, rinkėjų migracijos, kitų demografinių veiksnių), todėl, sudarant rinkimų apygardas, neįmanoma visiškai tiksliai nustatyti, koks rinkėjų skaičius bus kiekvienoje rinkimų apygardoje rinkimų dieną. Konstitucijoje nereikalaujama neracionalių dalykų, teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Taigi pagal Konstituciją nereikalaujama, kad būtų užtikrintas visiškai vienodas rinkėjų rinkimų apygardose skaičius.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad tokių visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų principų, kaip pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija, rinkimų proceso skaidrumas, užtikrinimas suponuoja tam tikrus reikalavimus rinkimų apygardų sudarymui: rinkimų apygardos turi būti vientisos, kompaktiškos, jų ribos turi būti aiškios, suprantamos. Siekiant užtikrinti šių reikalavimų įgyvendinimą, gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį rinkimų apygardose būtų leidžiami tam tikri rinkėjų skaičiaus skirtumai, tačiau jie neturi sudaryti prielaidų iškreipti vienodą rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus, paneigti pačią lygios rinkimų teisės esmę.

Taigi pasirinkus tokią rinkimų sistemą, kai Seimo nariai (ar jų dalis) renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, iš Konstitucijos, inter alia jos 55 straipsnio 1 dalies, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (kaip antai rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį rinkimų apygardų sudarymo teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas jose. Tai yra svarbi prielaida užtikrinti vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus.

Vertindamas ginčytą Seimo rinkimų įstatymo nuostatą, pagal kurią rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje skaičius gali būti ir iki 20 proc. mažesnis, ir iki 20 proc. didesnis nei vidutinis rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičius, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad dėl tokio dydžio nuokrypio tarp didžiausios ir mažiausios pagal rinkėjų skaičių rinkimų apygardų susidaro akivaizdi rinkėjų skaičiaus disproporcija – didžiausia rinkimų apygarda rinkėjų skaičiumi yra net 1,5 karto didesnė nei mažiausia rinkimų apygarda. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visas vienmandates rinkimų apygardas įmanoma sudaryti taip, kad jose rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus būtų du kartus mažesnis nei ginčytoje nuostatoje įtvirtinta nuokrypio riba. Vadinasi, teisiniu reguliavimu, kuriuo leidžiamas iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypis, neužtikrinamas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus pasiskirstymas, taip sudaromos prielaidos iškreipti rinkėjų balsų reikšmės vienodumą nustatant balsavimo rezultatus. Atsižvelgus į tai pripažinta, kad šis teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 55 straipsnio 1 daliai.

Nutarime atkreiptas dėmesys į Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) dokumentuose įtvirtintus tarptautinės gerosios rinkimų praktikos standartus, kurie rodo, kad demokratinėms valstybėms būdingi gerokai mažesni rinkėjų skaičiaus rinkimų apygardose skirtumai – paprastai leidžiamas ne didesnis kaip 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypis. Konstitucinio Teismo vertinimu, nėra konstitucinių argumentų teigti, kad šie tarptautinės gerosios rinkimų praktikos standartai negalėtų būti laikomi konstituciškai pagrįstais, todėl, nustatydamas rinkimų apygardų sudarymo teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turėtų į juos atsižvelgti.