LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostata, kuria reglamentuojamas šeimos nariams priklausančio nekilnojamojo turto apmokestinimas, prieštarauja Konstitucijai

2015-09-22

 

Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią šeimos narių nekilnojamasis turtas apmokestinamas visas kartu, taikant tokią pačią neapmokestinamąją vertę, kaip ir vieno fizinio asmens, pagal šį įstatymą nelaikomo šeimos nariu, turtui, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui ir 38 straipsnio nuostatoms, kuriomis šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei užtikrinama valstybės apsauga ir globa.

Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad asmeniui, kuris pagal minėtą įstatymą yra laikomas šeimos nariu, nustatytas mažiau palankus apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu teisinis reguliavimas nei kitiems fiziniams asmenims: nustatant nekilnojamojo turto mokestį asmeniui, kuris laikomas šeimos nariu, skaičiuojama ne tik jam priklausančio ar jo įsigyjamo turto, bet kartu ir jo šeimos narių nekilnojamojo turto vertė. Tiek fizinio asmens turtui, tiek visam šeimos narių turtui taikoma tokia pati neapmokestinamoji nekilnojamojo turto vertė (šiuo metu – 220 000 eurų). Konstitucinio Teismo vertinimu, taip sudaromos prielaidos nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti šeimos nariais laikomų asmenų mažesnės vertės nekilnojamąjį turtą, palyginti su atitinkamu kitų fizinių asmenų turtu. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojai traktuojami skirtingai – atsižvelgiant į tai, ar pagal įstatymą jie yra laikomi šeimos nariais, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad tokį nevienodą traktavimą būtų galima objektyviai pateisinti. Pažymėta ir tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas šį teisinį reguliavimą, neįgyvendino Konstitucijoje įtvirtinto valstybės įsipareigojimo užtikrinti, kad šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos.

Konstitucinis Teismas šią bylą išnagrinėjo pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo atitiktį Konstitucijai tiek, kiek jame nebuvo numatyta galimybė tam tikrus fizinius asmenis atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio arba jį sumažinti. Pareiškėjas teigė, kad nenumačius tokios galimybės ir nenustačius atitinkamų kriterijų, susijusių su šeimos finansine padėtimi, jos mokumu, šeimoje augančių nepilnamečių vaikų padėtimi ir skaičiumi, yra neginami šeimos ir nepilnamečių vaikų teisėti interesai.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas tiek, kiek jame nebuvo nustatyta jokių išimčių ir (ar) lengvatų fiziniams asmenims, privalėjusiems mokėti nekilnojamojo turto mokestį nuo turto, kurio vertė viršijo 1 milijoną litų, neprieštaravo Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad mokesčių išimčių ir lengvatų nustatymas yra socialinio ir ekonominio tikslingumo dalykas, kuris priklauso įstatymų leidėjo kompetencijai. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, nepažeisdamas Konstitucijos, turi nuožiūros laisvę įstatymu nustatyti mokesčių išimtis ir lengvatas (arba jų nenustatyti), atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės finansines galimybes, ekonominės ir socialinės politikos prioritetus. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ginčytą teisinį reguliavimą nekilnojamojo turto mokestį turėjo mokėti tik didelės vertės nekilnojamąjį turtą turintys ar jį įsigyjantys asmenys, be to, šiuo mokesčiu buvo apmokestintas ne visas didelės vertės nekilnojamasis turtas, o tik 1 milijoną litų viršijusi jo mokestinės vertės dalis.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, įgyvendindamas konstitucinę valstybės priedermę saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, įstatymų leidėjas gali pasirinkti įvairias nepilnamečių vaikų turinčių šeimų apsaugos ir paramos joms formas. Socialinė parama fiziniams asmenims, šeimoms teikiama pagal kitus įstatymus. Be to, Mokesčių administravimo įstatyme yra numatyta galimybė atidėti nekilnojamojo turto mokesčio nepriemokos mokėjimą, jeigu mokesčių mokėtojas patirtų didelių finansinių sunkumų.