LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl teisės apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą

Byla Nr. 38/2008

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 168 STRAIPSNIO 4 DALIES (2007 M. BIRŽELIO 28 D. REDAKCIJA) NUOSTATOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2011 m. balandžio 7 d.
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2011 m. balandžio 1 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 38/2008 pagal pareiškėjo – Panevėžio apygardos teismo prašymą (Nr. 1B-43/2008) ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostata „Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 daliai.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Pareiškėjas – Panevėžio apygardos teismas nagrinėjo skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria netenkintas J. K. skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo. Teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi skundo nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostata „Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka“ neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 daliai.

II

Pareiškėjo – Panevėžio apygardos teismo prašymas grindžiamas šiais argumentais.

Pagal Konstitucijos 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 dalį tik prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, o Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo funkcija vykdyti teisingumą yra iš esmės kitokia nei vadovauti ikiteisminiam tyrimui.

Pareiškėjo nuomone, tai, kad pagal BPK 168 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumas bei pagrįstumas gali būti patikrintas ikiteisminio tyrimo kontrolę vykdančio prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo, atitinka Konstituciją ir užtikrina asmenų teisę savo pažeistas teises bei teisėtus interesus ginti teisme.

Pareiškėjo teigimu, pagal BPK 168 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostatą, kuri yra ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje, teismui priskiriama funkcija spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vykdyti ikiteisminio tyrimo kontrolę, nors tai pagal Konstituciją nėra priskirta teismų kompetencijai. Įtvirtinus galimybę ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą sprendimą apskųsti aukštesniajam teismui, aukštesnės instancijos teismas įpareigojamas spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo (atsisakymo jį pradėti) klausimą, kurį nagrinėti, pasak pareiškėjo, yra išimtinė prokuroro funkcija, dėl to aukštesniojo teismo veiksmuose atsiranda teisingumo vykdymui nebūdingų ikiteisminio tyrimo kontrolės elementų.

III

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovo Seimo nario Vidmanto Žiemelio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad BPK 168 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostata, ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 daliai.

Pasak Seimo atstovo, ikiteisminio tyrimo teisėjo statusas neturėtų būti siejamas su prokuroro teisiniu statusu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus, ir jis turi tokias pat nešališkumo ir nepriklausomumo garantijas, kaip ir kiti teisėjai.

Tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas ar aukštesnysis teismas gali būti įtraukti į ikiteisminio tyrimo stadiją, dar nereiškia, jog jie kišasi į nusikalstamų veikų tyrimą. Pasak Seimo atstovo, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas, nei aukštesnysis teismas, priimdamas sprendimą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nevykdo teisingumo, neatskleidžia nusikalstamos veikos, neorganizuoja ikiteisminio tyrimo ir jam nevadovauja.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo institutas įtvirtintas ir kitose Vakarų Europos valstybėse. Į ikiteisminio tyrimo procesą įtraukus ikiteisminio tyrimo teisėją ir aukštesnįjį teismą yra pasiekiami svarbūs procesiniai tikslai: asmeniui suteikiama daugiau galimybių per ikiteisminį tyrimą apginti teises ir teisėtus interesus, paryškinama sprendžiamų klausimų svarba, įgyvendinamas greito proceso principas. Be to, išskirtines nepriklausomumo garantijas turintiems ikiteisminio tyrimo teisėjui ir aukštesniajam teismui suteikus daugiau galimybių ikiteisminio tyrimo stadijoje atlikti tam tikrus veiksmus, pašalinama galimybė vėlesnėse proceso stadijose kelti tų veiksmų šališkumo klausimą ir t. t.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

1. Pareiškėjas – Panevėžio apygardos teismas Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar BPK 168 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostata „Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka“ neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 daliai.

2. BPK 168 straipsnio „Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą“ 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), kurios nuostatos atitiktį Konstitucijai šioje konstitucinės justicijos byloje ginčija pareiškėjas – Panevėžio apygardos teismas, nustatyta:

Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo.“

3. BPK X dalyje „Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas“ (2007 m. birželio 28 d. redakcija), į kurią daroma nuoroda BPK 168 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostatoje, ginčijamoje šioje konstitucinės justicijos byloje, reglamentuojama inter alia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria yra išspręstas skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką padavusio asmens skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apskundimo aukštesniajam teismui tvarka.

4. Iš prašymo argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja, ar Konstitucijai neprieštarauja tai, kad BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nustatyta galimybė ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą sprendimą, kuriuo yra išspręstas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skųsti aukštesniajam teismui.

5. Nors pareiškėjas prašo ištirti, ar BPK 168 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostata, ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje, neprieštarauja inter alia Konstitucijos 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 daliai, iš prašymo argumentų matyti, kad jam kilo abejonių dėl BPK 168 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostatos atitikties ne visai Konstitucijos 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 daliai, o tik šios dalies nuostatai „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“.

6. Taigi pagal pareiškėjo – Panevėžio apygardos teismo prašymą Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje tirs, ar BPK 168 straipsnio 4 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija) tiek, kiek pagal joje nustatytą reguliavimą ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas aukštesniajam teismui, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 dalies nuostatai „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“.

II

1. Pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą (inter alia 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d. nutarimuose) yra konstatavęs, kad:

pagal Konstituciją prokuroras nevykdo teisingumo; teisingumas taip pat nėra vykdomas ikiteisminio tyrimo etape; pagal Konstituciją teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos;

teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus; teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas; teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims;

teismo konstitucinė funkcija – teisingumo vykdymas yra iš esmės kitokia nei vadovavimas ikiteisminiam bylos tyrimui, šio tyrimo kontrolė, valstybinio kaltinimo palaikymas ir t. t. Vykdydamas teisingumą teismas nagrinėja jau parengtą baudžiamąją bylą, sprendžia teisiamojo kaltės klausimą, skiria jam bausmę arba jį išteisina.

2. Pagal Konstitucijos 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 dalį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybės institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms ir nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis; prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, jo funkcijos yra kitokios nei teisingumo vykdymas; niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali organizuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostata, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, įpareigoja įstatymų leidėją įstatymu nustatyti prokurorų įgaliojimus organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant. Tai reguliuodamas įstatymų leidėjas turi gana plačią diskreciją: atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, jis gali nustatyti įvairias ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam formas, tam tikrus prokurorų įgaliojimus šiame procese ir kt. Tačiau šiuo atveju įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos normų ir principų, inter alia iš Konstitucijos kylančios priedermės užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Iš Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri inter alia sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų ir (arba) vykdyti teismo (teisėjo) nurodymų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

3. Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios teismų ir prokurorų konstitucinį statusą, yra susijusios ir tarpusavyje, ir su kitomis Konstitucijos normomis bei principais.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius asmens, visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų kėsinimųsi, asmens teisės į tinkamą teisinį procesą imperatyvus, yra konstatavęs, kad baudžiamojo proceso teisinis reguliavimas turi būti pagrįstas konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teismo ir kitų valstybės institucijų (pareigūnų), dalyvaujančių baudžiamajame procese, funkcijų atskyrimo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. sausio 24 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai); būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga; baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs ir tai, kad reguliuojant baudžiamojo proceso santykius turi būti paisoma ir to, kad pagal Konstituciją ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra skirtingi baudžiamojo proceso etapai; per ikiteisminį tyrimą yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir ar jį pabaigus baudžiamoji byla turi būti perduodama teismui, taip pat tam, kad būtų galima perduotą baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir ją teisingai išspręsti; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų neleidžiama per ikiteisminį tyrimą priimtų sprendimų apskųsti teismui.

4. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas baudžiamąjį procesą, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį teismas galėtų organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti.

5. Pagal Konstituciją, inter alia jos 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1, 2 dalis, organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas prokuroras privalo užtikrinti, kad būtų atlikti įstatyme numatyti procesiniai veiksmai ir kad tai būtų padaryta įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat prokuroras ikiteisminio tyrimo etape dalyvaujantiems asmenims, inter alia nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, privalo užtikrinti Konstitucijoje ir baudžiamojo proceso įstatyme jiems nustatytas teises, inter alia asmens teisę kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu.

6. Pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius jokiais atžvilgiais negali būti pažeista Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą; įstatymais baudžiamojo proceso santykiai turi būti reguliuojami taip, kad baudžiamojo proceso teisinių santykių subjektai, kurie mano, jog jų teisės pažeistos, turėtų teisę savo teises ginti teisme nepriklausomai nuo savo teisinio statuso baudžiamajame procese; įstatymų leidėjas, reglamentuodamas baudžiamojo proceso santykius, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų leidžiama asmeniui piktnaudžiauti konstitucine teise kreiptis į teismą, kai tokiam kreipimuisi nėra jokio pagrindo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

7. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius ikiteisminio tyrimo etape dalyvaujančių asmenų, inter alia nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, skundų dėl prokuroro veiksmų arba sprendimų nagrinėjimo modelius, tačiau nustatytu teisiniu reguliavimu negali būti paneigta konstitucinė tokių asmenų teisė kreiptis į teismą inter alia dėl jų teisių pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį įstatymu turi būti nustatyta ikiteisminio tyrimo etape dalyvaujančių asmenų, inter alia nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, teisė apskųsti prokuroro procesinius veiksmus bei sprendimus, inter alia atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu tokiu atsisakymu pažeidžiamos jų teisės.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį įstatymų leidėjas, reglamentuodamas ikiteisminio tyrimo etape dalyvaujančių asmenų, inter alia nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, galimybę apskųsti su ikiteisminiu tyrimu baudžiamajame procese susijusius veiksmus bei sprendimus, gali nustatyti tokią tvarką, pagal kurią teismo sprendimas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam teismui. Tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų.

III

1. Minėta, kad pagal pareiškėjo – Panevėžio apygardos teismo prašymą Konstitucinis Teismas tirs, ar BPK 168 straipsnio 4 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija) tiek, kiek pagal joje nustatytą reguliavimą ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas aukštesniajam teismui, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 dalies nuostatai „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“.

2. Savo abejonę pareiškėjas grindžia tuo, kad, pasak jo, BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), kuri nurodyta apimtimi ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje, yra įtvirtinta galimybė aukštesniajam teismui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nors tai yra išimtinė prokuroro funkcija, o dėl tokio teisinio reguliavimo aukštesniojo teismo veiksmuose atsiranda teisingumo vykdymui nebūdingų ikiteisminio tyrimo kontrolės elementų.

3. Seimas 2002 m. kovo 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, kurio 1 straipsniu patvirtino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą. Naujasis BPK įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., nuo tada neteko galios anksčiau galiojęs BPK.

4. BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija) buvo nustatyta: „Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.“

Pažymėtina, kad nei BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija), nei kitose šio straipsnio dalyse galimybė skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą sprendimą aukštesniajam teismui nebuvo įtvirtinta.

5. BPK (2002 m. kovo 14 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia BPK 168 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) taip pat buvo keičiamas ir (arba) papildomas. Teisinis reguliavimas, kurio atitiktį Konstitucijai ginčija pareiškėjas, nustatytas Seimo 2007 m. birželio 28 d. priimtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37, 40, 44, 46, 48, 53, 55, 56, 62, 63, 64, 65, 70, 73, 80, 82, 90, 93, 108, 110, 111, 130, 131, 132, 139, 140, 141, 142, 151, 154, 160, 161, 166, 167, 168, 171, 178, 186, 199, 212, 214, 217, 225, 232, 233, 234, 254, 256, 276, 287, 296, 300, 302, 303, 308, 310, 312, 313, 314, 316, 317, 318, 319, 320, 324, 326, 327, 329, 333, 342, 358, 367, 368, 370, 372, 373, 374, 375, 377, 380, 381, 382, 384, 385, 409, 413, 414, 439, 447, 448, 454, 460 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, kodekso papildymo 411, 772, 801, 3741, 3742, 4121 straipsniais ir kodekso priedo papildymo įstatymu, įsigaliojusiu 2007 m. liepos 21 d.

6. Minėta, kad BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), kurios atitiktį Konstitucijai nurodyta apimtimi šioje konstitucinės justicijos byloje ginčija pareiškėjas – Panevėžio apygardos teismas, nustatyta:

Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo.“

7. Taigi pagal BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, ginčijamą šioje konstitucinės justicijos byloje, gali būti skundžiamas inter alia ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

8. Pagal pareiškėjo prašymą tiriant, ar BPK 168 straipsnio 4 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija), ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje, nurodyta apimtimi neprieštarauja Konstitucijai, pirmiausia būtina išsiaiškinti teisinį reguliavimą, kuriuo yra nustatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencija priimti sprendimą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

8.1. BPK 168 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) buvo nustatyta: „Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.“

Šiame kontekste paminėtina, kad BPK 3 straipsnio „Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas“ (2002 m. kovo 14 d. redakcija) 1 dalyje, į kurią daroma nuoroda BPK 168 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d., 2010 m. rugsėjo 21 d. redakcijos), nustatyta:

1. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:

1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai;

3) jeigu nusikalstamą veiką padarė asmuo, pagal tarptautinės teisės normas turintis imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas;

4) asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus;

5) jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu;

6) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą;

7) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;

8) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;

9) jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.“

Paminėtina ir tai, kad Seimui 2010 m. rugsėjo 21 d. priėmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 31 straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 168, 170, 176, 178, 181, 342, 348, 389, 418, 440 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris, išskyrus 31 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d. (30 straipsnis), BPK 168 straipsnio 1 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija) buvo pakeista ir išdėstyta nauja redakcija, tačiau teisinis reguliavimas, pagal kurį prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, išliko nepakitęs.

8.2. BPK 168 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nustatyta: „Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui.“

8.3. BPK 64 straipsnio „Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų išsprendimas“ 2 dalyje (2002 m. kovo 14 d., 2010 m. rugsėjo 21 d. redakcijos) inter alia nustatyta: „<...> ikiteisminio tyrimo teisėjas <...> privalo skundą išnagrinėti ir priimti <...> nutartį. Jei skundas patenkinamas, <...> nutartyje nurodomi <...> prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti, jei skundas atmetamas, – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas.“

9. Taigi aiškinant BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, ginčijamą šioje konstitucinės justicijos byloje, kartu su minėtu teisiniu reguliavimu, nustatytu šio kodekso 64 straipsnio 2 dalyje (2002 m. kovo 14 d., 2010 m. rugsėjo 21 d. redakcijos), 168 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d., 2010 m. rugsėjo 21 d. redakcijos), 3 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija), nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad:

prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimą nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo teisėjui gali skųsti skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką padavęs asmuo;

ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs tokį skundą, gali pripažinti skundą nepagrįstu ir jį atmesti;

kai ikiteisminio tyrimo teisėjas tokį skundą tenkina, jis turi nurodyti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padarytus pažeidimus ir pasiūlyti juos pašalinti; tokie ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai inter alia reiškia jo teisę panaikinti prokuroro nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ar nuspręsta nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą;

ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas BPK 64 straipsnio 2 dalyje (2002 m. kovo 14 d., 2010 m. rugsėjo 21 d. redakcijos) nurodytus sprendimus, privalo juos motyvuoti.

10. Pagal pareiškėjo prašymą tiriant, ar BPK 168 straipsnio 4 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija), ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje, nurodyta apimtimi neprieštarauja Konstitucijai, taip pat būtina išsiaiškinti BPK 65 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalyje ir atitinkamuose šio kodekso X dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia įtvirtinta aukštesniojo teismo kompetencija nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtus sprendimus.

10.1. BPK 65 straipsnio „Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų ir nutarčių apskundimas ir skundų išsprendimas“ (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta: „Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis, išskyrus nutartis, kurios pagal šio Kodekso 64 straipsnį yra neskundžiamos, prokuroras, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“

10.2. Kaip minėta, BPK X dalyje „Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas“ (2007 m. birželio 28 d. redakcija) yra reglamentuojama inter alia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria yra išspręstas skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką padavusio asmens skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apskundimo aukštesniajam teismui tvarka. BPK X dalį sudaro 439–442 straipsniai.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtinos šios BPK X dalies nuostatos:

439 straipsnio „Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams“ (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalyje inter alia nustatyta: „Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio Kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, <...>“;

441 straipsnio „Skundo nagrinėjimo aukštesniajame teisme tvarka“ 1 dalyje inter alia nustatyta: „Aukštesniojo teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas skundą paskiria nagrinėti teisėjui ar trijų teisėjų kolegijai <...>. Jeigu skundžiamą nutartį priėmė apylinkės teismas <...> skundą nagrinėja apygardos teismo <...> vienas teisėjas; <...>“;

442 straipsnio „Aukštesniojo teismo sprendimai, priimti išnagrinėjus skundą“ 1 dalyje inter alia nustatyta:

Išnagrinėjęs skundą, aukštesniojo teismo teisėjas <...> pasitarimų kambaryje priima vieną iš šių nutarčių:

1) atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį;

2) panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą;

3) pakeisti teismo nutartį.“

11. Taigi aiškinant BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą, ginčijamą šioje konstitucinės justicijos byloje, kartu su nustatytuoju BPK 65 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalyje, 439 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalyje, 442 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad:

aukštesniojo teismo teisėjas BPK X dalyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus, inter alia dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių, kuriomis yra išspręsti skundai dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą;

tokias ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis aukštesniajam teismui gali skųsti skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką padavę asmenys, taip pat prokuroras, priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar nutarimą nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą;

aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs tokį skundą, dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą ir tokią ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį palikti galioti; panaikinti tokią ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir priimti naują nutartį; pakeisti tokią ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.

12. Minėta, kad pagal BPK 64 straipsnio 2 dalyje (2002 m. kovo 14 d., 2010 m. rugsėjo 21 d. redakcijos), 168 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d., 2010 m. rugsėjo 21 d. redakcijos), 3 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, gali pripažinti skundą nepagrįstu ir jį atmesti; kai ikiteisminio tyrimo teisėjas tokį skundą tenkina, jis turi nurodyti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padarytus pažeidimus ir pasiūlyti juos pašalinti; tokie ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai inter alia reiškia jo teisę panaikinti prokuroro nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ar nuspręsta nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas BPK 64 straipsnio 2 dalyje (2002 m. kovo 14 d., 2010 m. rugsėjo 21 d. redakcijos) nurodytus sprendimus, privalo juos motyvuoti.

Vadinasi, pagal BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą, ginčijamą šioje konstitucinės justicijos byloje, aiškinamą kartu su minėtu teisiniu reguliavimu, nustatytu inter alia šio kodekso 64 straipsnio 2 dalyje (2002 m. kovo 14 d., 2010 m. rugsėjo 21 d. redakcijos), 65 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalyje, 168 straipsnio 3 dalyje (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 439 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalyje, 442 straipsnio 1 dalyje, aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria yra išspręstas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą:

panaikindamas tokią ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir priimdamas dėl skundo naują sprendimą arba ją pakeisdamas gali ir turi nurodyti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padarytus pažeidimus ir pasiūlyti juos pašalinti; tokie aukštesniojo teismo teisėjo įgaliojimai inter alia reiškia jo teisę panaikinti prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimą nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą;

gali pripažinti skundą nepagrįstu ir jį atmesti;

priimamus sprendimus privalo motyvuoti.

Taigi pagal BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, ginčijamą šioje konstitucinės justicijos byloje, aukštesniajam teismui nesudaroma prielaidų perimti konstitucinių prokuroro įgaliojimų organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti.

13. Sprendžiant, ar BPK 168 straipsnio 4 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija), kuri nurodyta apimtimi ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 dalies nuostatai „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“, pažymėtina, kad, kaip minėta:

pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas baudžiamąjį procesą, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį teismas galėtų organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti;

pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį įstatymų leidėjas, reglamentuodamas ikiteisminio tyrimo etape dalyvaujančių asmenų, inter alia nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, galimybę apskųsti su ikiteisminiu tyrimu susijusius veiksmus bei sprendimus, gali nustatyti tokią tvarką, pagal kurią teismo sprendimas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam teismui;

pagal BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, ginčijamą šioje konstitucinės justicijos byloje, aukštesniajam teismui nesudaroma prielaidų perimti konstitucinių prokuroro įgaliojimų organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti.

Vadinasi, nėra teisinių argumentų teigti, jog BPK 168 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas aukštesniajam teismui, paneigiami iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 dalies, kylantys imperatyvai.

14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad BPK 168 straipsnio 4 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija) tiek, kiek pagal joje nustatytą reguliavimą ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas aukštesniajam teismui, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 dalies nuostatai „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) tiek, kiek pagal joje nustatytą reguliavimą ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nepanaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas aukštesniajam teismui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai: Egidijus Bieliūnas
                                                          Toma Birmontienė
                                                          Pranas Kuconis
                                                          Gediminas Mesonis
                                                          Ramutė Ruškytė
                                                          Egidijus Šileikis
                                                          Algirdas Taminskas
                                                          Romualdas Kęstutis Urbaitis
                                                          Dainius Žalimas