PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
2015 m.gegužės 26 d.

SOCIALINIO BŪSTO NUOMOS TEISINIS REGULIAVIMAS PRIEŠTARAVO KONSTITUCIJAI

Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos prieštaravo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas išnagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą, kuriame pareiškėjas ginčijo byloje taikytiną anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą. Pagal jį asmenys netekdavo teisės į socialinį būstą, jeigu jų turtas ar pajamos viršydavo, net ir minimaliai, tam tikrą Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų dydį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėjo nuomininkės iškeldinimo iš Klaipėdos savivaldybei priklausančio socialinio būsto bylą. Pareiškėjo teigimu, nuomininkė neteko socialinio būsto, nes jos gaunamos socialinės išmokos – invalidumo bei našlių ir našlaičių pensijos – viršijo Vyriausybės nustatytą dydį ir užkirto kelią jai toliau naudotis teise į socialinio būsto nuomą. Pareiškėjas abejojo, ar tokia tvarka, kai skiriant socialinį būstą neatsižvelgiama į gaunamų pajamų rūšį, individualias asmens savybes (būseną), jo poreikius ir kitas reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiama Konstitucija.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos, pagal kurias socialinio būsto nuomos sutartis turi būti nutraukiama tokiais atvejais, kai nuomininko turtas ar pajamos Vyriausybės nustatytus dydžius viršija mažiau nei pakaktų minimalius socialiai priimtinus asmens ar šeimos poreikius atitinkančiam būstui išsinuomoti, prieštaravo Konstitucijos 52 straipsniui, kuriame laiduojama teisė į socialinę paramą, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal tokį teisinį reguliavimą, kai socialinio būsto netenkama net ir minimaliai viršijant Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų dydžius, gali būti smarkiai pabloginta socialinio būsto nuomininko padėtis ir jis gali būti sugrąžintas iš esmės į tą pačią padėtį, kurioje buvo prieš gaudamas socialinį būstą.

Pagal įstatymą buvo numatyta ir tam tikra išimtis, kad tam tikrais atvejais sutartis su socialinio būsto nuomininku turėjo būti nutraukta, kai jo pajamos viršijo nustatytą dydį daugiau kaip 5 procentus. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad net ir tokiu atveju asmuo nėra pajėgus savarankiškai išsinuomoti minimalius socialiai priimtus jo poreikius atitinkantį būstą.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nustatant tokį teisinį reguliavimą nebuvo paisyta valstybės socialinės orientacijos, juo neįgyvendinta valstybės pareiga padėti asmenims, kurie dėl įstatymuose numatytų vienų ar kitų svarbių priežasčių negali apsirūpinti bent minimalius socialiai priimtinus jų poreikius atitinkančiu būstu. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją valstybės pareiga yra sukurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas ir sudarytų prielaidas atsižvelgti į socialiai jautriausių visuomenės grupių, kurioms reikalinga ypatinga socialinė pagalba, poreikius.

Konstitucinis Teismas nustatė, kad Konstitucijai prieštarauja ir minėto įstatymo nuostata, kuria Vyriausybei buvo pavesta nustatyti pajamų ir turto dydžius, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo pagerinimą. Taip buvo nepagrįstai išplėstos Vyriausybės galios. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyti asmenys, kurie gali pretenduoti į socialinį būstą, tokios socialinės paramos teikimo pagrindai, sąlygos ir dydžiai. Pagal Konstituciją šias esmines socialinio būsto skyrimo sąlygas turėtų nustatyti įstatymų leidėjas.