LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl valstybinių pensijų sumažinimo pratęsimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas

DĖL VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SUMAŽINIMO PRATĘSIMO

Santrauka

Konstitucinis Teismas, pagal keturis Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištyręs Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., tiek, kiek jais atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pratęstas sumažintų valstybinių pareigūnų ir karių bei mokslininkų pensijų mokėjimo terminas, atitiktį konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams, pripažino, kad ginčyti įstatymai Konstitucijai neprieštaravo.

Pareiškėjui kilo abejonių dėl ekonomikos, finansų krizės naštos visuomenei padalijimo tolygumo ir proporcingumo, nes, pratęsus sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminą, kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, pavyzdžiui, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas nebuvo pratęstas (išliko nustatyta, kad jos mokamos sumažintos iki 2011 m. gruodžio 31 d.); pareiškėjas taip pat abejojo, ar sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas 2012–2013 metais vis dar buvo būtina priemonė, t. y. ar sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo pratęsimas atitiko teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, nevaržė tokias pensijas gaunančių asmenų teisių labiau, nei reikėjo šiems tikslams pasiekti.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai valstybines pensijas, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės ir invalidumo pensijų, mažinant didesniu mastu nei senatvės ar invalidumo pensijas, gali būti nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. Konstitucinė valstybės pareiga sukaupti lėšas, reikalingas pensijoms mokėti, ir panaikinti teisinį reguliavimą, pagal kurį pensijos buvo sumažintos, negali būti suprantama kaip pareiga spręsti dėl minėto teisinio reguliavimo panaikinimo tik tada, kai atsiranda galimybė sukaupti (gauti) visas lėšas, būtinas iki sumažinimo buvusiam visų pensijų dydžiui atkurti. Atsiradus galimybei sukaupti (gauti) dalį tokių lėšų įstatymų leidėjas gali nutarti ne vienu metu ir ne iš karto visa apimtimi atkurti skirtingos prigimties ir pobūdžio pensijų dydžius, buvusius iki sumažinimo. Taip nutaręs, įstatymų leidėjas yra saistomas iš konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų kylančių reikalavimų, įskaitant reikalavimą nustatant skirtingą reguliavimą atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes, pirmiausia įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas toks skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumus.

Kaip pažymėta nutarime, teisinis reguliavimas, kuriuo buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (pavyzdžiui, senatvės ir invalidumo pensijų), jų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo ginčytais įstatymais buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.