LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl mokymosi laiko įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimas

DĖL MOKYMOSI LAIKO ĮSKAITYMO Į TARNYBOS LAIKĄ PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINEI PENSIJAI SKIRTI

Santrauka

Šioje konstitucinės justicijos byloje, pradėtoje pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą, tirta Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkto tiek, kiek pagal jį asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti nėra prilyginamas mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas po 1995 m. sausio 1 d., atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pripažino, kad ginčytas teisinis reguliavimas Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo).

Nutarime pažymėta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija yra viena iš Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytų pensijų rūšių; šios pensijos paskirtis yra, be kita ko, atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei; valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo sąlygas. Reglamentuodamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą, įstatymų leidėjas turi apibrėžti, be kita ko, tarnybos laiką, būtiną šiai valstybinei pensijai skirti; šiam laikui gali būti prilyginti ir tam tikri kiti su tarnyba susiję laikotarpiai, įskaitant pasirengimo tarnybai laiką. Paisydamas Konstitucijos, be kita ko, jos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją nustatydamas šį teisinį reguliavimą: atsižvelgdamas į reikšmingas aplinkybes, kaip antai į egzistuojantį konstituciškai pagrįstą tikslą tam tikru valstybei reikšmingu laikotarpiu užtikrinti tam tikras specifines funkcijas vykdančių statutinių valstybės institucijų veiklą, be kita ko, skatinant atitinkamos kvalifikacijos asmenis stoti į tarnybą šiose institucijose, jis gali nustatyti ir tam tikrų ypatumų turintį tokių atskirų statutinių valstybės institucijų pareigūnų tarnybos laiko, būtino pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, apskaičiavimo, taip pat kitų laikotarpių prilyginimo šiam laikui teisinį reguliavimą.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiame įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nustatė kai kurias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo sąlygas: apibrėžė, už kokią tarnybą įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka skiriama ir mokama ši valstybinė pensija, taip pat šiai tarnybai papildomai prilygino tam tikrus kitus su tarnyba susijusius laikotarpius, įskaitant ir įstatyme nurodytą pasirengimo tarnybai laiką; taip įstatymų leidėjas įgyvendino savo iš Konstitucijos kylančią plačią diskreciją nustatant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo sąlygas.

Konstitucinis Teismas nutarime vertino ir pareiškėjo argumentą, kad įstatymų leidėjas ginčytą teisinį reguliavimą nustatė pažeisdamas Konstituciją, nes juo asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, nepagrįstai nustatytas kitoks, nei nustatytasis Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams, tarnybos laikui prilyginamų laikotarpių teisinis reguliavimas: juo nesudaryta prielaidų (kitaip nei Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažo apskaičiavimo teisiniu reguliavimu) į šių pareigūnų tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti ir mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laiką po 1995 m. sausio 1 d. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo paskatinti reikiamą skaičių atitinkamos kvalifikacijos specialistų eiti pareigas atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę naujai formuotoje specifines funkcijas vykdančioje statutinėje valstybės institucijoje – Valstybės saugumo departamente, galėjo nustatyti specialų (t. y. turintį tam tikrų ypatumų, palyginti su teisiniu reguliavimu, kuris taikomas tarnybą kitose statutinėse valstybės institucijose pasirinkusiems pareigūnams) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos laiko apskaičiavimo, taip pat kitų laikotarpių prilyginimo šiam laikui teisinį reguliavimą; juo nepažeisti konstituciniai reikalavimai, kurių turi būti paisoma nustatant pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygas.