LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl tėvystės pašalpų apmokestinimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimas

DĖL TĖVYSTĖS PAŠALPŲ APMOKESTINIMO

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, prašęs ištirti, ar Konstitucijai neprieštaravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2002 m. liepos 2 d., 2008 m. gruodžio 23 d. redakcijos) tiek, kiek jame, nustačius, jog motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų metu, yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, nebuvo nustatyta, kad tėvystės pašalpa, mokama iš to paties biudžeto tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo, taip pat priskiriama prie apmokestinamųjų pajamų.

Konstitucinis Teismas paminėjo, kad Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo, be kita ko, tėvystės pašalpą įtraukė į neapmokestinamųjų pajamų išimčių sąrašą, t. y. priskyrė gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamoms pajamoms.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, turintis išimtinius konstitucinius įgaliojimus nustatyti mokesčius, atsižvelgdamas, be kita ko, į valstybės materialines ir finansines galimybes, turi diskreciją spręsti ir tai, ar apmokestinti įvairias išmokas, įskaitant finansinę paramą, teikiamą dirbantiems tėvams atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, metu. Nustatydamas išmokų apmokestinimą įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, proporcingumo, socialinės darnos imperatyvų.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tėvystės pašalpos, kaip ir motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, skiriamos siekiant socialiniu draudimu apdraustiems asmenims kompensuoti atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, metu prarastų darbo pajamų dalį; jos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Vadinasi, tarp asmenų, gaunančių motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ir asmenų, gaunančių tėvystės pašalpas, nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas šių asmenų traktavimas, kai motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu, o tėvystės pašalpa – neapmokestinta, būtų objektyviai pateisinamas.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas tiek, kiek, įstatymu nustačius tėvystės pašalpą, nenustatyta, kad ji priskiriama prie neapmokestinamųjų pajamų išimčių, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.