LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl civilinio rašytinio proceso

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas

DĖL RAŠYTINIO CIVILINIO PROCESO

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavusi Seimo narių grupė prašė ištirti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (2002 m. vasario 28 d. redakcija) 153 straipsnio 2 dalies, 319 straipsnio 3 dalies, 352 straipsnio 3 dalies tiek, kiek jose buvo nustatyta, kad, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant, atitiktį Konstitucijos 117 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjo abejonės buvo grindžiamos tuo, kad, apeliacinėje ir kasacinėje instancijose civilinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, šalys negali dalyvauti teismo posėdyje ir dėl to yra pažeidžiamos proceso dalyvių konstitucinės teisės.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad būtina sąlyga teisingai išspręsti bylą yra tinkamas teismo procesas. Įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, privalo paisyti Konstitucijos 117 straipsnyje nustatytų reikalavimų, konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, teisėjų nešališkumo ir nepriklausomumo principų, kitų Konstitucijos normų ir principų.

Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas viešo bylų nagrinėjimo teisme principas, iš Konstitucijos kylantis visuomenės interesas būti informuotai, konstitucinė piliečio teisė įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį, konstitucinis teisinės valstybės principas (teisinio aiškumo reikalavimas ir kt.) įpareigoja įstatymų leidėją bylų nagrinėjimo teisme santykius įstatymu reguliuoti taip, kad proceso dalyviams ir visuomenei būtų sudarytos sąlygos žinoti apie teismuose nagrinėjamas bylas, bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, bylose sprendžiamus ginčus, priimtus sprendimus. Siekdamas užtikrinti teismo posėdžio, kaip bylų nagrinėjimo teisme elemento, viešumą, įstatymų leidėjas teismo posėdžio tvarką turi reglamentuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos užtikrinti proceso dalyvių teisę pareikšti nuomonę visais byloje sprendžiamais klausimais. Užtikrindamas viešo bylų nagrinėjimo teisme principą įstatymų leidėjas privalo nesudaryti prielaidų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves, kitas konstitucines vertybes.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinio viešo bylų nagrinėjimo teismuose principo įgyvendinimas gali būti užtikrinamas įvairiomis įstatymų leidėjo nustatytomis bylų nagrinėjimo teismuose proceso formomis, tačiau tai darydamas jis yra saistomas Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo bei kitų principų ir normų. Įstatymu nustatant bylų nagrinėjimo teismuose formas pirmiausia turi būti siekiama užtikrinti konstitucinį teisingumo principą, pagal kurį įstatymų leidėjui kyla pareiga bylų nagrinėjimo santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją pareiga rengti viešą bylos nagrinėjimą nėra absoliuti, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, jeigu bylos šalis aiškiai atsisako tokios savo teisės ir jeigu byloje nėra viešojo intereso. Bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis ir tuo atveju, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien rašytine bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais. Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo ginčijamą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teisme bylos turėjo būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismas galėjo tik konkrečiai CPK numatytais atvejais (kai apeliacinis procesas nutraukiamas arba nustatomi absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai), taip pat apelianto prašymu, jeigu tam neprieštaravo kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Tuo tarpu kasaciniame teisme civilinės bylos paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas gali nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką; dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pareikšti nušalinimus, prašymus, procesiniuose dokumentuose pareikšti reikalavimus, atsikirtimus ir paaiškinimus, gauti teismo sprendimus (baigiamuosius teismo aktus). Be to, pagal Teismų įstatymą teismų baigiamieji aktai yra skelbiami viešai Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje (išskyrus įstatymuose nustatytus apribojimus ir draudimus).

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad CPK 153 straipsnio 2 dalyje, 319 straipsnio 3 dalyje ir 352 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu tiek, kiek jį ginčijo pareiškėjas, nebuvo sudaroma prielaidų pažeisti civilinio proceso principus, varžyti proceso dalyvių procesines teises. Minėtu teisiniu reguliavimu, aiškinant jį kitų CPK nuostatų kontekste, buvo užtikrinama proceso dalyvių teisė į viešą teismo procesą (be kita ko, užtikrinama teisė pareikšti nuomonę visais byloje sprendžiamais klausimais) bei visuomenės interesas būti informuotai apie teismo procesą ir priimamus sprendimus, sudaromos sąlygos bylą išnagrinėti ir sprendimą įvykdyti be nepateisinamų pertraukų, taip užkertant kelią teisme vilkinti bylų nagrinėjimą. Be to, kasacine tvarka bylos nagrinėjamos tik teisės taikymo aspektu, kasacinis teismas pats faktinių aplinkybių nenustato ir bylą sprendžia pagal pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas aplinkybes, taigi ir dėl to asmenims, žinantiems šias aplinkybes, dalyvauti teismo posėdyje nėra būtina.

Atsižvelgdamas į šiuos ir kitus argumentus, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 319 straipsnio 3 dalimi, 352 straipsnio 3 dalimi tiek, kiek jas ginčijo pareiškėjas, buvo pažeidžiamos kokios nors proceso dalyvių teisės, neužtikrinama asmens teisė į tinkamą teismo procesą, pažeidžiamas Konstitucijos 117 straipsnyje įtvirtintas viešo bylų nagrinėjimo teisme principas. Pareiškėjo ginčytos CPK nuostatos pripažintos neprieštaravusiomis Konstitucijai.