LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo sutarties nutraukimo atveju kylančių teisinių pasekmių

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimas

DĖL VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO PRIVATIZAVIMO SUTARTIES NUTRAUKIMO ATVEJU KYLANČIŲ TEISINIŲ PASEKMIŲ

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavo Lietuvos apeliacinis teismas, prašęs ištirti Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų (toliau – Nuostatai) 49 punkte (2005 m. rugsėjo 13 d. redakcija), 50.2 punkte (2007 m. rugpjūčio 29 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo nustatytos privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo teisinės pasekmės, atitiktį Konstitucijai ir įstatymams. Ginčijamu teisiniu reguliavimu iš esmės nustatyta, kad viešo aukciono būdu įsigijus privatizuojamą valstybės (savivaldybės) turtą ir per 30 dienų nuo sutarto mokėjimo termino pabaigos nesumokėjus eilinio įnašo su palūkanomis bei delspinigiais, privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis besąlygiškai nutraukiama, privatizavimo objektas grąžinamas privatizavimo institucijoms, o pirkėjo įmokėta suma ir už privatizavimo objekto (statinio) pagerinimą sumokėtos lėšos negrąžinamos, nepaisant to, kokią kainos dalį pirkėjas yra sumokėjęs ir kaip pakito (padidėjo ar sumažėjo) privatizavimo objekto vertė.

Pareiškėjo abejonės buvo grindžiamos tuo, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį privatizavimo institucijos turi teisę reikalauti taikyti vienašalę restituciją, t. y. susigrąžinti nuosavybėn privatizavimo objektą, negrąžinant pirkėjui jo sumokėtų įmokų ir lėšų už objekto pagerinimą, neatsižvelgiant į jokias konkretaus sandorio aplinkybes, inter alia į tai, kokią kainos dalį pirkėjas jau yra sumokėjęs, neatitinka Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatos „privatizavimo sandoryje turi būti numatytos adekvačios padarytai žalai sankcijos pirkėjui“, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, nes nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas netenka ir įsigyto privatizavimo objekto, ir visų už jį sumokėtų lėšų.

Konstitucinis Teismas priminė, jog pagal Konstituciją valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui, ir pažymėjo, jog sudarant valstybei (savivaldybei) priklausančio privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį joje turi būti numatytos tokios šios sutarties sąlygos, sutarties vykdymo užtikrinimo priemonės, kurios leistų garantuoti veiksmingą ir racionalų, teikiantį naudą visuomenei privatizavimo procesą, užtikrintų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų laikymąsi. Nuostatuose jau yra numatyta konkreti privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė – įsigyto turto įkeitimas ar banko garantija, kuria vykdant valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo procesą siekiama užtikrinti valstybės (savivaldybės) interesų gynimą. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir racionalų, teikiantį naudą visuomenei privatizavimo procesą, privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartyje gali būti numatyti ir kiti valstybės (savivaldybės) pažeistų teisių gynimo būdai, jeigu pirkėjas nevykdo pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų, taip pat neigiamos turtinio pobūdžio pasekmės pirkėjui, nevykdančiam sutartimi prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų.

Vertindamas, ar ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatyta pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo atveju taikoma priemonė – šios sutarties nutraukimas, kai pirkėjo įsigytas privatizavimo objektas grąžinamas Turto fondui, o pirkėjo sumokėtos įmokos ir lėšos už to objekto pagerinimą jam negrąžinamos, yra proporcinga (adekvati) dėl sutarties nevykdymo kitai sandorio šaliai – valstybei (savivaldybei) padarytai žalai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad:

– šis teisinis reguliavimas tiek, kiek juo sudaromos prielaidos atsirasti situacijoms, kai valstybei (savivaldybei) grąžinto privatizavimo objekto vertės ir pirkėjo įmokų suma yra tokio dydžio, kad ja padengiami, bet neviršijami dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo valstybės (savivaldybės) patiriami praradimai, vertintinas kaip leidžiantis teisingai atlyginti pirkėjo valstybei (savivaldybei) padarytą žalą ir nevaržyti jo teisių labiau, nei reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, o juo įtvirtinta poveikio priemonė – kaip proporcinga ir adekvati pirkėjo padarytai žalai;

– tačiau tiek, kiek šiuo teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos atsirasti situacijoms, kai valstybei (savivaldybei) grąžinto privatizavimo objekto vertės ir pirkėjo įmokų suma, atskaičius iš jos pirkėjo iš to objekto iki jo grąžinimo Turto fondui gautą naudą, yra didesnė nei dėl šio objekto grąžinimo valstybės (savivaldybės) patirti praradimai, jis vertintinas kaip suvaržantis pirkėjo teises labiau, nei reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, inter alia užtikrinti teisingą valstybei (savivaldybei) padarytos žalos atlyginimą, o šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtinta poveikio priemonė – kaip neproporcinga ir neadekvati pirkėjo padarytai žalai.

Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad Nuostatuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek nustatyta, kad, pirkėjui neįvykdžius privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų ir dėl to nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį bei privatizavimo objektą grąžinus Turto fondui, pirkėjo įmokėta suma ir už privatizavimo objekto (statinio) pagerinimą sumokėtos lėšos negrąžinamos pirkėjui jokiais atvejais, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatai „privatizavimo sandoryje turi būti numatytos adekvačios padarytai žalai sankcijos pirkėjui“.