LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl teisės naudotis žemės sklypu suteikimo Vilniaus miesto tarybai

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarimas

Dėl teisės naudotis žemės sklypu suteikimo Vilniaus miesto tarybai

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavęs Vilniaus apygardos teismas prašė ištirti Vyriausybės 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 „Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai“ 1.3 punkto tiek, kiek juo Vilniaus miesto tarybai buvo suteiktas naudotis ir 8,20 hektaro žemės sklypas, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises natūra, atitiktį Konstitucijai ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 6 daliai. Pareiškėjo abejonės buvo grindžiamos tuo, kad, suteikus teisę Vilniaus miesto tarybai naudotis laisvos valstybinės žemės sklypais, buvo nepagrįstai apribota galimybė piliečiams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 5 straipsniu (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) reguliuojama nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo tvarka ir sąlygos, kurios skiriasi atsižvelgiant į tai, kada teritorija, kurioje yra ši žemė, nustatytąja tvarka buvo priskirta miestams – iki 1995 m. birželio 1 d. (2 dalis) ar po šios datos (6 dalis). Įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu, pagal kurį nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo tvarka ir sąlygos siejamos su tuo, kada būtent teritorijos, kuriose yra ši žemė, buvo priskirtos miestams, nenustatė, kokios galios teisės aktais tai galėjo būti padaryta. 

Nutarime konstatuota, kad Pilaitės mikrorajone esantis 120 hektarų žemės sklypas, į kurio dalį pareiškėjo nagrinėjamoje byloje siekiama atkurti nuosavybės teises natūra, Vilniaus miesto reikmėms naudoti, be kita ko, Sudervėlės gyvenamajam rajonui statyti, buvo suteiktas Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. balandžio 22 d. potvarkiu Nr. 87p, o 1996 m. balandžio 24 d. priimtu Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu šį žemės sklypą priskyrus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai, buvo tik įteisinta faktinė užstatyta ir suplanuota užstatyti Vilniaus rajone buvusi miesto teritorija. Padaryta išvada, kad Pilaitės mikrorajone esantis 120 hektarų žemės sklypas, į kurio dalį siekiama atkurti nuosavybės teises natūra, buvo suteiktas, priskirtas ir naudojamas Vilniaus miesto reikmėms dar iki 1995 m. birželio 1 d.; tai reiškia, kad nuosavybės teisių į šio žemės sklypo dalį atkūrimo požiūriu Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra teisiškai reikšmingas, nes nuosavybės teisės į žemę šiuo atveju negali būti atkuriamos pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį kaip į kaimo vietovėje esančią žemę. Atsižvelgus į tai pripažinta, kad ginčytas teisinis reguliavimas neprieštarauja Įstatymo 5 straipsnio 6 daliai.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad ginčytas teisinis reguliavimas pareiškėjo nagrinėjamoje byloje negali turėti įtakos asmenų teisės atkurti nuosavybės teises į Pilaitės mikrorajone esančio 120 hektarų žemės sklypo dalį įgyvendinimui; juo negalėjo būti pažeistas konstitucinis tokių asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes iš Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatų toks lūkestis nekilo. Atsižvelgus į tai pripažinta, kad ginčytas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.