LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas

DĖL TEISMO ĮGALIOJIMŲ SUŠVELNINTI ATPK NUSTATYTĄ SANKCIJĄ

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavo Lazdijų rajono apylinkės, Vilniaus miesto 4 apylinkės, Zarasų rajono apylinkės teismai, prašę ištirti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 301 straipsnio 2 dalies, pagal kurią asmenims, padariusiems ATPK 1302 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, atitiktį Konstitucijai.

Pareiškėjai nagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylas, iškeltas pagal ATPK 1302 straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą vairuotojams esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Už šio teisės pažeidimo padarymą inter alia yra numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas, todėl taikant ginčijamą ATPK 301 straipsnio 2 dalį transporto priemonė visuomet turi būti konfiskuojama. Pareiškėjų manymu, siekiant užtikrinti teisingą teismo procesą ir veiksmingą savininko teisių gynybą, transporto priemonės savininkui turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą darant pažeidimą, tačiau net ir tuo atveju, kai savininkas įrodo, kad nėra atsakingas už jam priklausančios transporto priemonės panaudojimą darant ATPK 1302 straipsnyje numatytą pažeidimą, teismas negali nesivadovauti ginčijama ATPK 301 straipsnio 2 dalimi ir nekonfiskuoti tokios transporto priemonės.

Konstitucinio Teismo vertinimu, ATPK 301 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį ir konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatyme, kuriuo nustatoma asmenų administracinė teisinė atsakomybė, negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo (nuobaudų, jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, negalėtų individualizuoti griežtos nuobaudos, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą. Teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Ir, priešingai, teisinis reguliavimas negali būti toks, kad teismui nebūtų leidžiama, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo ir šitaip įvykdyti teisingumo, antraip būtų pažeisti iš Konstitucijos kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, būtų nukrypta nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.

Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas; atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

Nutarime pažymėta, kad ATPK 1302 straipsnio sankcijoje nustatyta minimali nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams su transporto priemonės konfiskavimu, šios teisės neturintiems asmenims – dvidešimties parų administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – keturių tūkstančių litų bauda su transporto priemonės konfiskavimu, palyginti su kitomis ATPK nustatytomis sankcijomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra griežta.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal ATPK 301 straipsnio 2 dalį teismas neturi įgaliojimų asmeniui, padariusiam ATPK 1302 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, taip pat atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnės nuobaudos nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tokiu ATPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu teismui neleidžiama individualizuoti ATPK 1302 straipsnyje įtvirtintos griežtos nuobaudos, sudaromos prielaidos susidaryti situacijoms, kai teismas negalės, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, nenusižengdamas iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo byloje ir šitaip įvykdyti teisingumo. Taip pažeidžiami iš Konstitucijos 109 straipsnio kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypstama nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 1302 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, konfiskavimo klausimą taikytinos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime išdėstytos nuostatos dėl administracinės nuobaudos – daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo (kontrabandos) įrankis, konfiskavimo, būtent kad turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, ir kad tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas faktiniam jo žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą; kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas kontrabandai panaudojo daiktą (automobilį ir kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, – šiuo atveju įstatymas gina savininko teises ir prieš sąžiningą šio turto įgijėją.