LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos netekus maitintojo dydžio nustatymo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimas

DĖL EISMO ĮVYKIO METU PADARYTOS ŽALOS NETEKUS MAITINTOJO DYDŽIO NUSTATYMO

Santrauka

Šioje byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą tirta Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2008 m. vasario 13 d. redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9, 11 punktuose ir Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punkto (2008 m. gruodžio 3 d. redakcija) pirmojoje, trečiojoje pastraipose nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį tais atvejais, kai dėl eismo įvykio miręs asmuo dirbo pagal darbo sutartį, žalos netekus maitintojo (t. y. mirusiojo pajamų dalies, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į šios žalos atlyginimą) dydis ir atitinkamai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos dydis buvo apskaičiuojami pagal mirusiojo gautą vidutinį darbo užmokestį, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra trys nurodyti kalendoriniai mėnesiai, atitiktis Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Civilinio kodekso nuostatoms. Konstitucinis Teismas šį teisinį reguliavimą pripažino neprieštaraujančiu (neprieštaravusiu) Konstitucijai ir nurodytų įstatymų nuostatoms.

Pareiškėjo manymu, Vyriausybė perėmė įstatymų leidėjo kompetenciją, nes nustatyti žalos asmeniui dydį galima tik įstatymų nustatyta tvarka; be to, ginčytu teisiniu reguliavimu susiaurintos galimybės įrodinėti žalos dydį ir apribota galimybė gauti visišką turtinės žalos atlyginimą.

Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, tai, kad pagal Konstituciją draudžiamojo žalos atlyginimo pagrindai turi būti nustatyti įstatymu, nereiškia, jog Vyriausybė pagal savo kompetenciją negali draudžiamojo žalos atlyginimo santykių reguliuoti poįstatyminiais teisės aktais, kurie yra grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo. Vyriausybė, reguliuodama šiuos santykius, taip pat yra saistoma konstitucinių realaus, teisingo žalos atlyginimo imperatyvų.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjo, reglamentuojant privalomojo draudimo pagrindus ir sąlygas, įtvirtinti asmeniui atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijai, juo labiau detalizuojant įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą Vyriausybės nustatyti žalos dydžio nustatymo draudimo išmokai apskaičiuoti būdai, negali būti traktuojami kaip užkertantys kelią įgyvendinti iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1, 2 dalių, 109 straipsnio 1 dalies, kylančią asmens, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, teisės gauti realų, teisingą žalos atlyginimą teisminio gynimo garantiją, įrodinėjant, be kita ko, jam padarytos žalos dydį ir prisiteisiant jos atlyginimą. Taigi ginčytas teisinis reguliavimas, kuriuo pagal įstatymuose nustatytą žalos, atlygintinos netekus maitintojo, dydžio nustatymo kriterijų – mirusiojo pajamas – yra detalizuota šių pajamų apskaičiavimo tvarka vienu iš galimų atvejų, t. y. kai mirusysis dirbo pagal darbo sutartį, nereiškia, kad teismas, nustatydamas šios žalos dydį, negali remtis ir kitais, nei įstatymuose expressis verbis įtvirtintieji, kriterijais, jei, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, tai būtina tam, kad būtų užtikrintas teisingas, realus žalos atlyginimas.

Kaip konstatuota nutarime, įstatymų nuostatos suponuoja tai, kad, sprendžiant dėl žalos netekus maitintojo dydžio, turi būti įvertintos visos mirusiojo teisėtai gautos pajamos, kurių dalies neteko jo išlaikomas asmuo. Kartu pažymėta, kad dėl pajamų šaltinių įvairovės ir specifikos tam tikrų mirusiojo pajamų dalį pripažinti jo išlaikytų asmenų negautomis pajamomis galima tik įvertinus kiekvienam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Todėl negali būti paneigta galimybė teisės aktuose bendrus (universalius) žalos, atlygintinos netekus maitintojo, apskaičiavimo būdus nustatyti tik kai kuriems mirusiojo pajamų šaltiniams. Nutarime konstatuota ir tai, kad Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį apskaičiuojamos mirusiojo gautos pajamos tais atvejais, kai jis dirbo pagal darbo sutartį, ėjo tam tikras pareigas ar vertėsi individualia veikla, nereiškia, kad teismas, nustatydamas žalos, atlygintinos netekus maitintojo, ir atitinkamai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos dydį, privalo jais apsiriboti ir neprivalo vertinti įrodymų, pagrindžiančių realiai padarytos žalos dydį.