LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl žymėjimo balsavimo biuleteniuose balsuojant Seime

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimas

DĖL ŽYMĖJIMO BALSAVIMO BIULETENIUOSE BALSUOJANT SEIME

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavo Seimo narių grupė, prašiusi ištirti Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad balsuojantysis Seime biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini, atitiktį Konstitucijai.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos pažeisti slapto balsavimo imperatyvą tuo atveju, kai yra iškeltas tik vienas kandidatas: balsuojantysis, kuris palaiko iškeltą kandidatą, balsavimo biuletenyje neturi nieko išbraukti, tad neužeina į slapto balsavimo kabiną. Taip sudaroma galimybė žinoti ir kontroliuoti balsuojančiojo balsavimo turinį. Taigi toks teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo ginčijamą nuostatą, aiškinamą kartu su kitomis Seimo statuto nuostatomis, tais atvejais, kai Seime balsuojama dėl vieno kandidato ar vieno teiginio, balsuojančiajam turi būti sudaryta galimybė balsuoti už keliamą kandidatą ar teiginį, balsuoti prieš arba susilaikyti. Tai suponuoja pareigą Seimui prieš balsavimą patvirtinti tokį balsavimo biuletenio pavyzdį, kad tais atvejais, kai Seime balsuojama dėl vieno kandidato ar vieno teiginio, balsuojantysis, reikšdamas savo valią, turėtų galimybę pasirinkti ir balsavimo biuletenyje išbraukti jam nepriimtinus pasirinkimus ir palikti neužbrauktą pasirinkimą, kuris jam priimtinas. Tais atvejais, kai Seime balsuojama slaptai, balsuojančiajam, norinčiam balsavimo biuletenyje išbraukti pavardes kandidatų, prieš kuriuos jis balsuoja, ar teiginius, kurie jam nepriimtini, turi būti sudaryta galimybė tai padaryti slapto balsavimo kabinoje, kurios neperėjus pagal Seimo statute įtvirtintą teisinį reguliavimą jam nebūtų galimybės eiti prie balsadėžės.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčijamoje Seimo statuto nuostatoje Seimas, pasinaudodamas Konstitucijos jam suteikta diskrecija nustatyti savo darbo tvarką, nustatė, kaip balsuojančio Seimo nario pasirinkimas turi būti pažymimas balsavimo biuletenyje. Konstatavęs, kad Seimo statute nustatytu teisiniu reguliavimu yra sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti balsavimo slaptumą tuo atveju, kai sprendimas Seime priimamas slaptu balsavimu, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalies nuostata sudaromos prielaidos kontroliuoti balsuojančiojo valią, ir pripažino šią nuostatą neprieštaraujančia Konstitucijai.

Bylos dalis dėl Seimo 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimo „Dėl A. Valinsko išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku“ atitikties Konstitucijai ir Seimo statutui nutraukta, nes šio Seimo nutarimo galiojimas pasibaigęs.