OFICIALIOSIOS KONSTITUCINĖS DOKTRINOS NUOSTATOS*
| Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos: 1993–2009. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2010, 1108 p. |
PDF  |
| Oficialioji konstitucinė doktrina: svarbiausios nuostatos (1993–2020). Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2020, 1008 p. |
PDF |
1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI
1.1. PAMATINIAI LIETUVOS VALSTYBĖS PRINCIPAI: VALSTYBĖS NEPRIKLAUSOMYBĖ, TAUTOS SUVERENITETAS IR DEMOKRATIJA, VALDYMO FORMA – RESPUBLIKA
1.1.1. Pamatiniai Lietuvos valstybės principai
1.1.2. Tautos suverenitetas
1.1.3. Demokratija
1.1.4. Valstybės valdymo forma
1.2. VALSTYBĖS TERITORIJOS VIENTISUMAS
1.3. ATVIRA, TEISINGA, DARNI PILIETINĖ VISUOMENĖ IR TEISINĖ VALSTYBĖ
1.4. KONSTITUCIJOS VIRŠENYBĖ
1.5. VALDŽIŲ PADALIJIMAS
1.6. VALDŽIOS GALIAS RIBOJA KONSTITUCIJA
1.7. VALSTYBINĖ KALBA – LIETUVIŲ KALBA
1.8. TEISĖKŪROS IR TEISĖS TAIKYMO PAGRINDAI
1.8.1. Bendrosios nuostatos
1.8.2. Teisės aiškinimas
1.8.3. Teisės spragos
1.8.4. Teisės aktų hierarchija
1.8.4.1. Bendrosios nuostatos
1.8.4.2. Konstitucija
1.8.4.2.1. Konstitucijos viršenybė
1.8.4.2.2. Konstitucijos vientisumas, tiesioginis taikymas ir aiškinimas
1.8.4.2.3. Konstitucijos sudedamoji dalis
1.8.4.2.4. Konstitucijos pataisos; Konstitucijos stabilumas
1.8.4.3. Tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė
1.8.4.4. Konstituciniai įstatymai
1.8.4.5. Įstatymai
1.8.4.6. Poįstatyminiai teisės aktai
2. ASMENS KONSTITUCINIS STATUSAS
2.1. BENDROSIOS NUOSTATOS
2.1.1. Prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių samprata, jų apsauga
2.1.2. Asmenų lygybės (lygiateisiškumo) principas
2.1.3. Asmens teisių ir laisvių ribojimas
2.1.4. Asmens konstitucinės pareigos
2.1.5. Asmens teisių garantijos
2.1.5.1. Bendrosios nuostatos
2.1.5.2. Teisė į teisingą procesą
2.1.5.2.1. Teisė kreiptis į teismą
2.1.5.2.2. Teisė į teisingą teismą
2.1.5.2.3. Teisė į gynybą, teisė turėti advokatą
2.1.5.3. Konstitucinis žalos atlyginimo principas
2.2. PILIETINĖS (ASMENS) TEISĖS IR LAISVĖS
2.2.1. Teisė į gyvybę
2.2.2. Žmogaus orumas ir asmens neliečiamumas
2.2.3. Žmogaus laisvės neliečiamumas
2.2.4. Privataus gyvenimo neliečiamumas
2.2.5. Nuosavybės teisė
2.2.5.1. Nuosavybės teisės apsauga
2.2.5.2. Restitucija
2.2.5.3. Ypatingi nuosavybės teisės objektai
2.2.6. Žmogaus būsto neliečiamumas
2.2.7. Įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvė
2.2.7.1. Įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvės apsauga
2.2.7.2. Žiniasklaidos laisvė
2.2.7.3. Reklamos laisvė
2.2.8. Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė
2.2.8.1. Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvės apsauga
2.2.8.2. Valstybės ir bažnyčių bei kitų religinių organizacijų santykiai. Valstybinių ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigų pasaulietiškumas
2.2.9. Kilnojimosi laisvė
2.2.10. Asociacijų laisvė
2.2.11. Susirinkimų laisvė
2.3. POLITINĖS TEISĖS IR LAISVĖS
2.3.1. Teisė dalyvauti valdant savo šalį
2.3.2. Referendumo teisė
2.3.3. Rinkimų teisė
2.3.4. Teisė stoti į valstybės tarnybą
2.3.5. Teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus
2.3.6. Peticijos teisė
2.3.7. Teisė vienytis į politines partijas
2.4. EKONOMINĖS, SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS TEISĖS
2.4.1. Ekonominės teisės
2.4.1.1. Ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva
2.4.1.2. Teisė į darbą
2.4.1.2.1. Teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą
2.4.1.2.2. Profesinės kompetencijos reikalavimai
2.4.1.2.3. Teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas
2.4.1.2.4. Teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą
2.4.1.2.5. Teisė į socialinę apsaugą nedarbo atveju
2.4.1.2.6. Priverčiamojo darbo draudimas
2.4.1.2.7. Teisė į poilsį ir laisvalaikį, kasmetines mokamas atostogas
2.4.1.2.8. Profesinės sąjungos
2.4.2. Socialinės teisės
2.4.2.1. Teisė į socialinę apsaugą
2.4.2.2. Teisė į sveikatos priežiūrą
2.4.2.3. Teisė į sveiką aplinką
2.4.2.4. Valstybės pareiga užtikrinti šeimos, motinystės, tėvystės, vaikystės apsaugą. Santuokos registracija
2.4.3. Kultūrinės teisės
2.4.3.1. Teisė į išsilavinimą
2.4.3.1.1. Bendrosios nuostatos
2.4.3.1.2. Teisė siekti aukštojo mokslo
2.4.3.2. Kultūros, mokslo, tyrimų ir dėstymo laisvė
2.4.3.3. Piliečių, priklausančių tautinėms bendrijoms, kultūrinės teisės
2.5. PILIETYBĖ
3.1. BENDROSIOS NUOSTATOS
3.2. BAUDŽIAMASIS PROCESAS
4. VALSTYBĖ IR JOS INSTITUCIJOS
4.1. VALSTYBĖS SAMPRATA IR FUNKCIJOS
4.2. VALSTYBĖS INSTITUCIJOS
4.3. VALSTYBĖS TARNYBA
4.4. VALDŽIOS ATSAKOMYBĖ VISUOMENEI. KONSTITUCINĖ AUKŠČIAUSIŲJŲ VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ ATSAKOMYBĖ
4.5. VALSTYBINIAI APDOVANOJIMAI
5.1. SEIMAS KAIP TAUTOS ATSTOVYBĖ
5.2. SEIMO FUNKCIJOS IR ĮGALIOJIMAI
5.2.1. Bendrosios nuostatos
5.2.2. Įstatymų leidyba
5.2.3. Biudžetinė funkcija
5.2.4. Parlamentinė kontrolė
5.2.5. Institucijų steigimas ir pareigūnų skyrimas
5.2.6. Kiti įgaliojimai
5.2.7. Apkaltos procesas
5.3. SEIMO NARIO KONSTITUCINIS STATUSAS
5.4. SEIMO STRUKTŪRA
5.5. SEIMO DARBO TVARKA
5.5.1. Bendrosios nuostatos
5.5.2. Įstatymų leidybos procesas
5.5.3. Kiti Seimo teisės aktai ir jų priėmimas
6.1. RESPUBLIKOS PREZIDENTO KONSTITUCINIS STATUSAS
6.2. RESPUBLIKOS PREZIDENTO ĮGALIOJIMAI
6.3. RESPUBLIKOS PREZIDENTO TEISĖS AKTAI
7.1. VYRIAUSYBĖS KONSTITUCINIS STATUSAS
7.2. VYRIAUSYBĖS FORMAVIMAS. ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS. ATSISTATYDINIMAS
7.3. VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMAI
7.4. VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZACINĖ FORMA IR PRIIMAMI TEISĖS AKTAI
7.5. VYRIAUSYBĖS NARIAI. MINISTERIJOS
8.1. KONSTITUCINIS TEISMAS – KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS INSTITUCIJA
8.2. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ KONSTITUCINIS STATUSAS
8.3. KONSTITUCINIO TEISMO ĮGALIOJIMAI
8.3.1. Konstitucinio Teismo įgaliojimai vykdyti teisės aktų konstitucingumo kontrolę
8.3.2. Konstitucinio Teismo įgaliojimai teikti išvadas
8.3.3. Konstitucinio Teismo įgaliojimai oficialiai aiškinti Konstituciją; Konstitucinio Teismo jurisprudencijos tęstinumas; oficialiosios konstitucinės doktrinos plėtojimas ir reinterpretavimas (koregavimas)
8.3.4. Konstitucinio Teismo jurisdikcijos ribos
8.3.4.1. Konstitucinio Teismo įgaliojimai tirti teisės spragų konstitucingumą
8.3.4.2. Konstitucinio Teismo įgaliojimai tirti nebegaliojančių teisės aktų konstitucingumą
8.4. TEISENOS KONSTITUCINIAME TEISME PAGRINDAI
8.4.1. Subjektai, turintys įgaliojimus kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir kreipimuisi keliami reikalavimai
8.4.2. Konstituciniam Teismui nežinybingi klausimai ir kiti atsisakymo nagrinėti kreipimąsi pagrindai
8.5. KONSTITUCINIO TEISMO AKTAI
8.5.1. Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų samprata, rūšys
8.5.2. Konstitucinio Teismo aktų teisinė galia
8.5.3. Konstitucinio Teismo aktų paskelbimas
8.5.4. Konstitucinio Teismo aktų aiškinimas
8.5.5. Konstitucinio Teismo aktų peržiūrėjimas
9.1. TEISMAI
9.1.1. Teisminės valdžios konstitucinė paskirtis
9.1.2. Teismų sistemos
9.1.3. Teisėjo ir teismų nepriklausomumas, jo garantijos
9.1.4. Teisėjo konstitucinis statusas. Teisėjų skyrimas, profesinė karjera ir atleidimas iš pareigų. Teisminės valdžios savivaldos institucijos
9.1.5. Teismų įgaliojimai, susiję su teisingumo vykdymu
9.1.6. Teismo procesas ir teismų sprendimai
9.2. PROKURATŪRA
10. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
10.1. VALSTYBĖS VALDYMAS IR VIETOS SAVIVALDA – DVI VIEŠOSIOS VALDŽIOS SISTEMOS
10.2. VIETOS SAVIVALDA
10.3. VIETOS VALDYMAS
11. VALSTYBĖS BIUDŽETAS IR FINANSAI
11.1. VALSTYBĖS BIUDŽETAS. VALSTYBĖS TURTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI. MOKESČIAI
11.2. VALSTYBĖS TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO. LIETUVOS RESPUBLIKAI IŠIMTINE NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANTIS TURTAS
11.3. LIETUVOS BANKAS
13. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS
13.1. UŽSIENIO POLITIKA
13.2. VALSTYBĖS GYNIMAS
* Šiuose leidiniuose pateikiamos reikšmingiausios Konstitucinio Teismo aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos įvairiais nevienareikšmiškai visuomenėje ir teisininkų bendruomenėje vertinamais klausimais, svarbiais tiek visai valstybei, tiek kiekvienam piliečiui, išaiškinta Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų prigimtis ir reikšmė Konstitucijai.
