Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2016-12-07 14:21

Teisinis reguliavimas, kuriuo tiesiogiai neįtvirtinti savivaldybių tarybų įgaliojimai nustatyti žemės mokesčio tarifus 2013 metų mokestiniam laikotarpiui, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui

2016-12-07

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnis tiek, kiek jame tiesiogiai nenustatyti iš visuminio teisinio reguliavimo, nustatyto Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatyme, Žemės mokesčio įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme, kylantys savivaldybių tarybų įgaliojimai nustatyti žemės mokesčio tarifus 2013 metų mokestiniam laikotarpiui.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje tiesiogiai neįtvirtinus savivaldybių tarybų teisės iki Žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifą 2013 metų mokestiniam laikotarpiui, sukeliama abejonė dėl savivaldybių tarybų įgaliojimų nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifą (kelis tarifus) šiam laikotarpiui. Tokia abejonė 2012 metais kilo ir savivaldybių taryboms. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip prieštaringas, dviprasmiškas, neatitinkantis iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo reikalavimų, kurių privalu laikytis nustatant įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad, formaliai vertinant, visos Žemės mokesčio įstatymo, kuriame nustatyta nauja apmokestinimo žemės mokesčiu tvarka, nuostatos teisinę galią turėjo įgyti ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Žemės mokesčio įstatymas. Tačiau ši data, taikant loginį ir sisteminį aiškinimą bei atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus, negali būti pagrindas daryti akivaizdžiai neracionalią, žemės apmokestinimo žemės mokesčiu reformą paneigiančią išvadą, kad žemės mokesčio mokėtojai žemės mokestį esą privalėjo mokėti tik praėjus metams nuo Žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2014 metų mokestinio laikotarpio, ar kad 2013 metų mokestiniu laikotarpiu žemės mokestis iš viso neturėjo būti mokamas arba turėjo būti mokamas taikant Žemės mokesčio įstatyme numatytą minimalų žemės mokesčio tarifą (0,01 procento), kuris taikomas tuo atveju, kai savivaldybės taryba iki nustatytų terminų nepatvirtina konkrečių mokesčio tarifų arba po nustatytų terminų keičia nustatytus mokesčio tarifus. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas planavo 2013 metų savivaldybių biudžetų pajamas, gaunamas ir iš žemės mokesčio, ir numatė, kad Žemės mokesčio įstatyme nustatytas minimalus žemės mokesčio tarifas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba, turėdama įgaliojimus nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifą, jo nenustato arba po įstatyme nustatytų terminų keičia nustatytus mokesčio tarifus.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, sistemiškai aiškinant visuminį teisinį reguliavimą, nustatytą Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatyme, Žemės mokesčio įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme, savivaldybių tarybos galėjo nustatyti žemės mokesčio tarifus 2013 metų mokestiniam laikotarpiui. Todėl teisės spragos pareiškėjo ginčijamoje nuostatoje nėra. Atsižvelgiant į tai, ginčijama nuostata tiek, kiek joje nėra tiesiogiai įtvirtinti savivaldybių tarybų įgaliojimai iki Žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifą (kelis tarifus) 2013 metų mokestiniam laikotarpiui, pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijos 120 straipsnio 1 daliai, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principui.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal aptartąjį teisinį reguliavimą savivaldybių tarybos turėjo įgaliojimus nustatyti žemės mokesčio tarifus 2013 metų mokestiniam laikotarpiui, nors jie ir nebuvo tiesiogiai nustatyti Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje. Minėtas teisinis reguliavimas nesudarė prielaidų susiformuoti žemės mokesčio mokėtojų lūkesčiams, kad 2013 metų mokestiniu laikotarpiu žemės mokesčio iš viso nereikės mokėti arba jis bus apskaičiuojamas taikant 0,01 procento mokesčio tarifą.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog tai, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnis tiek, kiek nurodyta, yra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai vien dėl teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo stokos, nereiškia ir negali būti interpretuojama kaip pagrindas peržiūrėti jau priimtus ir įvykdytus savivaldybių tarybų sprendimus, kuriais patvirtinti žemės mokesčio tarifai 2013 metų mokestiniam laikotarpiui.