LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2015-08-31 10:53

Teisinis reguliavimas, kuriuo patvirtintas mažesnis naujų žemės sklypų, piliečiams perduodamų kaip atlyginimas už nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, maksimalus dydis Kauno mieste, pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai

2015-06-16

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą, šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Vyriausybės 2010 m. kovo 31 d. nutarimas, kuriuo pakeistas Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimas „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“, Konstitucijai ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 daliai prieštarauja pagal priėmimo tvarką.

Pareiškėjas prašė ištirti, ar Vyriausybė, nustatydama mažesnį maksimalų naujų žemės sklypų, numatomų neatlygintinai perduoti piliečiams individualiai statybai Kauno mieste, dydį (0,12 ha vietoj buvusio 0,2 ha), negavusi Kauno miesto savivaldybės siūlymo, neviršijo savo įgaliojimų ir nepažeidė konstitucinio teisinės valstybės principo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu nutarimu galėjo būti paneigta piliečių teisė į nuosavybę, ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį, pažeistas asmenų lygybės įstatymui principas, įtvirtintas jos 29 straipsnyje, ir konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad 2010 m. kovo 31 d. pakeistas Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimas tiek, kiek juo nustatytas maksimalus 0,12 ha (vietoj buvusio 0,2 ha) naujų žemės sklypų, kurie numatyti piliečiams perduoti kaip atlyginimas už nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, dydis Kauno mieste, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo principams.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją asmenys neturi nuosavybės teisių į turėtąjį turtą tol, kol atitinkamos valstybės institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tai reiškia, kad tik valstybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą atkurti asmeniui nuosavybės teises asmuo įgyja nuosavybės teises, kurios saugomos ir ginamos pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Todėl Vyriausybės priimtu nutarimu asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės tieses į turėtą nekilnojamąjį turtą, teisės į nuosavybę nepažeistos. Šiuo nutarimu taip pat nebuvo sukurtas teisėtas lūkestis gauti tam tikro konkretaus dydžio žemės sklypą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Vyriausybė, nustatydama ginčijamą teisinį reguliavimą, siekė konstituciškai pagrįsto tikslo – paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir sudaryti prielaidas patenkinti kuo daugiau buvusių savininkų prašymų atkurti nuosavybės teises neatlygintinai perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste. Todėl ginčijamas teisinis reguliavimas negali būti vertinamas kaip neproporcingas minėtam tikslui pasiekti.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies kylančių reikalavimų neatitinka ginčijamo Vyriausybės nutarimo priėmimo tvarka. Pagal minėtą įstatymą Vyriausybė, tvirtindama piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduodamų naujų žemės sklypų dydžius, privalo šiuos dydžius tvirtinti tik gavusi atitinkamos savivaldybės, kuri yra atsakinga už teritorijos planavimą, siūlymą. Tokio siūlymo Kauno miesto savivaldybė pateikusi nebuvo.

Tačiau Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nustatytasis naujų žemės sklypų individualiai statybai Kauno mieste dydžių tvirtinimo tvarkos pažeidimas neturėjo tiesioginės įtakos ginčijamo teisės akto turiniui – Vyriausybės nutarimu patvirtinti nauji žemės sklypų dydžiai atitiko realią Kauno miesto savivaldybės padėtį, tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos šiai savivaldybei suformuoti tam tikrą kiekį nuosavybės teisėms atkurti reikalingų naujų žemės sklypų.