Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Vilniaus komunikatas (Vilnius Communiqué)

Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongreso dalyviai skelbia Vilniaus komunikatą

2017-09-15

 

Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) IV kongreso dalyviai skelbia Vilniaus komunikatą (Vilnius Communiqué). Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisės viršenybė yra kiekvienos teisės sistemos kertinis akmuo ir ji glaudžiai susijusi su demokratija bei žmogaus teisių apsauga. Taip pat jame pabrėžiama, kad ne vienas teismas yra patyręs savo šalies vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios, taip pat žiniasklaidos spaudimą.

Penkiose sesijose diskutavę įvairių šalių konstitucinės justicijos institucijų atstovai aptarė teisės viršenybės sampratų įvairovę skirtingose valstybėse, konstitucinių teismų vaidmenį užtikrinant teisės viršenybę, žmogaus konstitucinių teisių apsaugą, konstitucinių teismų nepriklausomumą.

Vilniaus komunikate teigiama, kad nors teisės viršenybės principas kiekvienoje šalyje aiškinamas specifiškai, ji yra kiekvienos teisės sistemos kertinis akmuo ir glaudžiai susijusi su demokratija ir žmogaus teisių apsauga. Teisės viršenybė yra visuotinai pripažįstamas, nuo konstitucijos neatsiejamas principas, pagal kurį reikalaujama, kad teisė būtų grindžiama tam tikromis visuotinėmis vertybėmis.

Konstituciniai teismai užtikrina pagarbą nacionalinėms konstitucijoms bei jų įgyvendinimą ir daro didelę įtaką formuojant teisės viršenybės principo turinį. Įvairūs šio principo aspektai atskleidžiami konstitucinės justicijos praktikoje. Konstitucinės justicijos poveikis teisinės valstybės stiprinimui ir asmens teisių apsaugos užtikrinimui yra toks pat svarbus, kaip ir suinteresuotumas jį tirti.

IV kongreso diskusijoje apie konstitucinių teismų nepriklausomumą paaiškėjo, kad ne vienas teismas yra patyręs savo šalies vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios, taip pat žiniasklaidos spaudimą. Tai paprastai nutinka, kai teismai priima sprendimus, nepatinkančius kitoms valstybės valdžios institucijoms arba politikos atstovams. Keletas teismų susidūrė su aštria ir nepagarbia kritika.

IV kongreso dienomis vyko ir PKJK Biuro, į kurį deleguojami atstovai iš visų žemynų, 12-asis posėdis. Jame buvo aptarta situacija Kenijoje, kurios Aukščiausiasis Teismas, panaikinęs prezidento rinkimų rezultatus, patiria politinės valdžios spaudimą.  

Kenijos Aukščiausiasis Teismas rugsėjo 1 d. konstatavo, kad prezidento rinkimai vyko ne pagal Konstituciją, jų rezultatus paskelbė negaliojančiais ir nurodė per artimiausius du mėnesius surengti naują balsavimą. Į teismą kreipęsis opozicijos lyderis tvirtino, kad prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti perrinkimo antrajai kadencijai siekusio Uhuru Kenyattos naudai. PKJK Biuro nariai išsakė nerimą dėl perrinkimo siekusio prezidento spaudimo Kenijos Aukščiausiajam Teismui.

PKJK Biuro 12-ajame posėdyje buvo renkama V kongreso vieta pabrėžiant žemynų rotacijos svarbą. Po Vilniuje vykusio kongreso į Europos žemyną kongresas turėtų grįžti ne anksčiau kaip po 12 metų, todėl pritarta Alžyro Konstitucinės Tarybos kvietimui PKJK V kongresą 2020 m. surengti šioje šalyje.

Kongreso dienomis įvykusioje PKJK 2-ojoje Generalinėje asamblėjoje PKJK Biuro nariais iki 2020 m. eilinės Generalinės Asamblėjos išrinkti Džibučio Konstitucinė Tarybą ir Dominikos Respublikos, Indonezijos bei Italijos konstituciniai teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kaip IV kongreso organizatorius, PKJK Biuro nariu lieka iki 2020 m.

Vilniaus komunikate PKJK IV kongreso dalyvių vardu dėkojama Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui už puikų organizacinį darbą, o Venecijos komisijai – už svarią pagalbą.

PKJK – viso pasaulio valstybių konstitucinės kontrolės institucijas telkianti organizacija. IV kongreso dienomis PKJK pasipildė dar vienu, 111-uoju, nariu – juo tapo Airijos Aukščiausiasis Teismas.

Vilniaus komunikatas (Vilnius Communiqué