Bendradarbiauti su Latvijos Respublikos Konstituciniu Teismu pradėta iškart, kai tik jis buvo įsteigtas, t. y. 1996 m. Nuo 2000 m. darbo patirtimi dalytasi teisėjų susitikimuose, o nuo 2002 m. rengiamos kasmetinės dvišalės teisėjų konferencijos. Jose dalijamasi patirtimi, aptariami aktualūs konstitucinės jurisprudencijos klausimai, ieškoma būdų spręsti konstitucinės justicijos bylose iškylančias problemas, diskutuojama apie konstitucines priimtų sprendimų pasekmes.

Dvišalėse konferencijose, vykusiose Lietuvoje, perskaityti pranešimai yra išleisti atskirais leidiniais, todėl susipažinti su svarbiausiomis jose gvildentomis temomis ir problemomis galima ir platesniam konstitucine jurisprudencija besidominčių teisininkų praktikų ir konstitucinės teisės mokslininkų ratui.

 Per visą dvišalių susitikimų istoriją buvo aptarta daug svarbių temų.

2000 m. rugsėjo 22–23 d. Cėsyse (Latvija) įvykusiame pirmajame Latvijos ir Lietuvos konstitucinių teismų teisėjų susitikime diskutuota tema „Konstitucinė jurisdikcija Lietuvoje ir Latvijoje“.

 2001 m. spalio 4–5 d. vykusiame dvišaliame seminare aptartos Lietuvos ir Latvijos konstitucinių teismų nagrinėtos bylos ir bendros problemos.

 2002 m. spalio 10–11 d. vykusios konferencijos tema – „Asmenų lygybės principas konstitucinių teismų jurisprudencijoje“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Armanas Abramavičius perskaitė pranešimą „Kai kurie teoriniai ir praktiniai asmenų lygiateisiškumo principo aspektai“, teisėjas Egidijus Jarašiūnas – pranešimą „Asmenų lygybės principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Romāns Apsītis – pranešimą „Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo požiūris nagrinėjant bylas dėl lygybės principo laikymosi“, teisėjas Andrejs Lepse – pranešimą „Lygybės principo samprata konstituciniuose skunduose“.

2004 m. gegužės 27–28 d. įvyko konferencija tema „Konstitucinių teismų vaidmuo Europos Sąjungos narystės kontekste“. Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Gunārs Kūtris perskaitė pranešimą „Valstybės kompetencijos perdavimas Europos Sąjungos institucijoms ir konstitucinio teismo vaidmuo“, teisėjas Andrejs Lepse – pranešimą „Nacionalinių teismų ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sąveika“, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Zenonas Namavičius – pranešimą „Suverenitetas ir Europos Sąjungos teisė“, teisėjas Augustinas Normantas – pranešimą „Europos Teisingumo Teismo ir konstitucinių teismų kompetencijų santykis“.

2005 m. birželio 16–17 d. vykusios konferencijos tema – „Teisės viešpatavimas, teisingas teisės procesas ir teisė į teisingą teismą“. Pranešimus perskaitė: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Armanas Abramavičius – „Teismo, teisėjų nepriklausomumas – esminė teisės į teisingą teismą įgyvendinimo sąlyga“, teisėjas Vytautas Sinkevičius – „Teisės į teisingą teisinį procesą samprata Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja Ilma Čepāne – „Teisė į teisingą teismą kaip asmens pagrindinė teisė: aktualios problemos“, teisėjas Juris Jelāgins – „Latvijos Konstitucinio Teismo nagrinėtų bylų dėl teisės į teisingą teisinį procesą apžvalga“.

2006 m. rugsėjo 28–29 d. vykusios šeštosios konferencijos pagrindinė tema buvo „Asmens socialinės teisės konstitucinių teismų jurisprudencijoje“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja Toma Birmontienė perskaitė pranešimą „Konstitucinės teisės gauti pensiją interpretavimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“, teisėjas Kęstutis Lapinskas – pranešimą „Asmens socialinių teisių apsaugos klausimai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Aivars Endziņš – pranešimą „Pagrindinių socialinių teisių apsauga Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“. Pranešimus apie svarbiausias Lietuvos ir Latvijos konstitucinių teismų 2005–2006 m. jurisprudencijos problemas perskaitė teisėjai Ramutė Ruškytė (Lietuva) ir Gunārs Kūtris (Latvija).

2007 m. rugsėjo 6–7 d. vykusioje septintojoje konferencijoje diskutuota tema „Ultra vires koncepcija konstitucinio teismo praktikoje“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Armanas Abramavičius perskaitė pranešimą „Ultra vires koncepcija Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja Aija Branta – pranešimą „Ultra vires principo samprata ir jo taikymas Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje“. Kaip ir kasmet, buvo aptartos svarbiausios Lietuvos ir Latvijos konstitucinių teismų praėjusių metų jurisprudencijos problemos.

2009 m. rugsėjo 3–4 d. vykusios aštuntosios konferencijos pagrindinė tema – „Konstituciniai aplinkos apsaugos aspektai konstitucinio teismo jurisprudencijoje ir kitos konstitucinės jurisprudencijos problemos“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Armanas Abramavičius perskaitė pranešimą „Konstituciniai aplinkos apsaugos aspektai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Kaspars Balodis – pranešimą „Aplinkos apsaugos konstituciniai teisiniai aspektai Konstitucinio Teismo praktikoje“. Taip pat buvo apžvelgtos aktualiausios praėjusių metų konstitucinės jurisprudencijos problemos.

2010 m. rugsėjo 9–10 d. vykusios devintosios konferencijos tema – „Teisėtų lūkesčių (teisinio tikrumo) principas konstitucinio teismo praktikoje“. Joje Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Gunārs Kūtris perskaitė pranešimą „Teisėtų lūkesčių principas Konstitucinio Teismo praktikoje“, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis – pranešimą „Teisėtų lūkesčių principas ir Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencija“. Teisėjai Pranas Kuconis (Lietuva) ir Viktors Skudra (Latvija) pristatė svarbiausias abiejų šalių konstitucinių teismų 2009–2010 m. jurisprudencijos problemas.

2011 m. rugsėjo 8–9 d. vykusioje dešimtojoje konferencijoje diskutuota tema „Rinkimų teisės problemos konstitucinėje jurisprudencijoje“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja Toma Birmontienė perskaitė pranešimą „Konstitucinė rinkimų doktrina“, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja Aija Branta – pranešimą „Rinkimų teisės problemos konstitucinėje jurisprudencijoje“. Pranešimus „Svarbiausios konstitucinių teismų jurisprudencijos problemos (2010–2011)“ perskaitė Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Gunārs Kūtris ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja Ramutė Ruškytė.

2012 m. rugsėjo 6–7 d. vykusios vienuoliktosios konferencijos pagrindinė tema – „Konstitucinė kontrolė valstybės finansų srityje“. Jame pranešimus perskaitė: Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Uldis Ķinis – „Konstitucinė kontrolė valstybės finansų klausimais“, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja Toma Birmontienė – „Konstitucinės valstybės biudžeto doktrinos ypatumai“. Svarbiausias 2011–2012 m. konstitucinės jurisprudencijos problemas pristatė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Gediminas Mesonis ir Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotoja Aija Branta.

2013 m. birželio 6–7 d. vykusios dvyliktosios konferencijos tema – „Konstitucinė pilietybės doktrina“. Joje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas perskaitė pranešimą „Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinės doktrinos raida ir pagrindiniai bruožai“, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja Kristine Krūma – pranešimą „Latvijos konstitucinė pilietybės doktrina“. Aktualiausias praėjusių metų Latvijos ir Lietuvos konstitucinių teismų jurisprudencijos problemos apžvelgė teisėjai Kaspars Balodis (Latvija) ir Egidijus Bieliūnas (Lietuva).

2014 m. birželio 5–6 d. vykusios tryliktosios konferencijos tema – „Konstitucinės doktrinos plėtra konstituciniame teisme“. Buvusi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja Toma Birmontienė parengė pranešimą „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos raidos tendencijos“, teisėjas Gediminas Mesonis – pranešimą „Konstitucinės jurisprudencijos kaitos problema: konstitucinės oficialiosios doktrinos reinterpretacija“, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Gunārs Kūtris – pranešimą „Lygybės principas Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje“, teisėjas Kaspars Balodis – pranešimą „Nuosavybės teisių apribojimų įvertinimas Konstitucinio Teismo praktikoje“. Per praėjusius metus konstitucinių teismų išnagrinėtas svarbiausias problemas apžvelgė teisėjai Pranas Kuconis (Lietuva) ir Sanita Osipova (Latvija).

2015 m. birželio 18–19 d. vykusios keturioliktosios konferencijos tema – „Europos žmogaus teisių konvencijos įtaka konstitucinio teismo jurisprudencijoje“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja Danutė Jočienė perskaitė pranešimą „Europos žmogaus teisių konvencijos įtaka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai“, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja Ineta Ziemele – pranešimą „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikšmė Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje“. Pirmininkai Dainius Žalimas ir Aldis Laviņš pristatė svarbiausias 2014–2015 m. konstitucinių teismų nagrinėtas problemas.

2017 m. birželio 7–9 d. Rygoje vykusios penkioliktosios konferencijos tema – „Teisėtumo patikra Konstitucinio Teismo sprendimuose: patikros principai ir kriterijai“. Pranešime „Įstatymų kokybės vertinimas Konstitucinio Teismo nutarimuose: vertinimo kriterijai ir principai“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pristatė Konstitucinio Teismo atliekamos teisės aktų konstitucingumo patikros kriterijus ir jų taikymo rezultatą, reikšmingą Konstitucinio Teismo įgaliojimų apimčiai. Lietuvos ir Latvijos konstitucinių teismų svarbiausias tirtas problemas 2016–2017 m. pristatė teisėjai Vytas Milius ir Aldis Lavinis (Aldis Laviņš).

Lietuvos ir Latvijos konstitucinių teismų partnerystė plėtojama ir daugiašaliuose šių teismų atstovų susitikimuose, pradėtuose rengti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iniciatyva. 2015 m. įvyko Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos konstitucinių teismų diskusija, kurioje nagrinėtos aktualios konstitucinės teisės problemos.

2021 metais atnaujintas bendradarbiavimas su Latvijos Respublikos Konstituciniu Teismu. Rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. Vilniuje įvyko Lietuvos ir Latvijos konstitucinių teismų teisėjų XVI dvišalė konferencija tema „Individualaus konstitucinio skundo įgyvendinimo iššūkiai“.

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, teisėjai Elvyra Baltutytė, Vytautas Greičius, Gintaras Goda, Giedrė Lastauskienė, Vytautas Mizaras, Algis Norkūnas, Janina Stripeikienė. Latvijos Respublikos Konstituciniam Teismui atstovavo šio teismo pirmininkė Sanita Osipova (Sanita Osipova), jos pavaduotojas Aldis Lavinis (Aldis Laviņš), teisėjai Gunaras Kusinis (Gunārs Kusiņš), Janis Neimanis (Jānis Neimanis), Artūras Kučas (Artūrs Kučs), Anita Ruodinia (Anita Rodiņa).

Pirmoji konferencijos diena buvo skirta pranešimams ir diskusijoms pagrindine tema – individualaus konstitucinio skundo veiksmingam įgyvendinimui. Individualus konstitucinis skundas Lietuvos Respublikoje buvo įvestas 2019 m. rugsėjo 1 d., todėl ši tema dvišalei konferencijai buvo pasirinkta neatsitiktinai. Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai turi didžiulę tokių skundų nagrinėjimo patirtį, todėl šios XVI dvišalės konferencijos tikslas buvo pasisemti patirties iš Latvijos kolegų.

Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė savo pranešime pabrėžė, kad individualaus konstitucinio skundo įteisinimas yra itin svarbus žingsnis kiekvienai teisinei valstybei, siekiančiai veiksmingiau ginti konstitucines žmogaus teises ir laisves suteikiant naują teisinės gynybos priemonę – teisę kiekvienam asmeniui pateikti individualų konstitucinį skundą Konstituciniam Teismui. Galimybė į Konstitucinį Teismą tiesiogiai kreiptis asmenims leidžia veiksmingiau nustatyti teisės aktų sistemos trūkumus, greičiau iš teisės sistemos pašalinti Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas, dėl kurių konstitucingumo į Konstitucinį Teismą nesikreipia kiti Konstitucijoje nurodyti subjektai.

Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotojas Aldis Lavinis pranešime „Konstitucinio skundo priimtinumo kriterijai“ apžvelgė individualaus konstitucinio skundo instituto Lietuvoje ir Latvijoje skirtumus. Jo teigimu, ir Latvijoje teikiantis konstitucinį skundą pareiškėjas privalo pagrįsti savo teisių pažeidimą bei išnaudoti visas teisinės gynybos priemones. Vienas iš skirtumų – Latvijoje yra numatytas privalomas šešių mėnesių skundo pateikimo Konstituciniam Teismui terminas. Be to, prašymus tiria ir sprendimus dėl bylos pradėjimo įprastai priima Konstitucinio Teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš trijų teisėjų, skiriamų į kolegiją vieniems metams. Sprendimas pradėti ar atsisakyti pradėti bylą yra neskundžiamas.

Konferencijos pirmosios dienos darbe dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisininkai bei Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo aparato atstovai.

Konferencijoje pristatyta ir abiejų šalių konstitucinių teismų pastarųjų metų jurisprudencija. Konstitucinio Teismo teisėjo Gintaro Godos pranešime apžvelgtos bylos, kuriose buvo formuojama nauja oficialioji konstitucinė doktrina arba kurios turėjo didžiausią atgarsį visuomenėje. Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjos Anitos Ruodinios parengtame pranešime aptartos bendrosios šio teismo tendencijos, pristatyta pastarųjų metų jurisprudencija, atkreiptas dėmesys į vieną su ribojimais COVID-19 pandemijos metu susijusią bylą.