Rytoj, gruodžio 16 d., 9.30 val. Konstitucinis Teismas skelbs nutarimą byloje dėl Žemės gelmių įstatymo nuostatų, pagal kurias yra leidžiama hidraulinio uolienų ardymo metu susidariusias kasybos pramonės atliekas, net jeigu jose yra radioaktyviųjų ar toksiškų medžiagų, palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius, tarp jų – išsklaidytuosius angliavandenilius (skalūnų dujas ir skalūnų naftą), atitikties Konstitucijos 53 straipsnio 3 daliai ir 54 straipsnio 2 daliai. Šiose Konstitucijos nuostatose įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.

Pareiškėja Seimo narių grupė teigia, kad išsklaidytųjų angliavandenilių (skalūnų dujų ir skalūnų naftos) tyrimui ir gavybai plačiu mastu taikant hidraulinio uolienų ardymo technologiją, kai į uolienas žemės gelmėse dideliu slėgiu yra įspaudžiamas labai didelis vandens, smėlio ar keraminių dalelių bei cheminių (tarp jų – toksiškų) medžiagų mišinio kiekis, kurio dalis lieka žemės gelmėse, uolienos yra suardomos ir užteršiamos cheminėmis medžiagomis (suniokojamos). Pareiškėjos nuomone, šio proceso metu gali būti užterštas ir aukščiau slūgsančiuose sluoksniuose esantis mineralinis ar gėlas geriamasis vanduo, be to, pavojus aplinkai kyla dėl iš žemės gelmių į paviršių pakeliamų gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų. Seimo narių grupės prašyme taip pat nurodyta, kad paliekant, t. y. laidojant, kasybos pramonės atliekas žemės gelmėse neužtikrinama šių atliekų galimo neigiamo poveikio visai aplinkai ir žmonių sveikatai prevencija ir kontrolė, taigi neužkertamas kelias aplinkai ir žmonėms kylančiai žalai atsirasti.