Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2015-04-15 10:08

Skelbiamas nutarimas byloje dėl Vyriausybės nustatyto teisinio reguliavimo, kuriuo reglamentuojamas eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymas, atitikties Konstitucijai, įstatymams

2015-04-15

Rytoj, balandžio 16 d., 13 val. Konstitucinis Teismas skelbs nutarimą byloje dėl Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatų atitikties Konstitucijai, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui, Civiliniam kodeksui.

Pareiškėjas – Vilniaus miesto apylinkės teismas teigia, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalį nustatyti žalos asmeniui dydį galima tik įstatymų nustatyta tvarka. Ši tvarka reguliuojama Civiliniame kodekse. Vyriausybė, ginčijamu teisiniu reguliavimu nustačiusi, kad negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 kalendoriniai mėnesiai, perėmė įstatymų leidėjo kompetenciją – sureguliavo įstatymu reglamentuotinus teisinius santykius.

Minėtu Vyriausybės nustatytu ginčijamu teisiniu reguliavimu susiaurintos galimybės įrodyti žalos dydį, nes negautos pajamos siejamos tik su vidutiniu darbo užmokesčiu, o jį skaičiuoti leidžiama tik už tam tikrą poįstatyminiame teisės akte apibrėžtą laikotarpį. Žalą patyręs asmuo, šiuo atveju nepilnametis vaikas, negali įrodyti jos dydžio remdamasis per ilgesnį laikotarpį iki jį išlaikiusio asmens mirties jo gautomis pajamomis ir tuo, kad iki išlaikytinio pilnametystės jį išlaikiusio asmens pajamos būtų padidėjusios. Taip apribota galimybė gauti visišką turtinės žalos atlyginimą ir pažeista Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis.

Prašyme taip pat nurodoma, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą konkrečiu bylos atveju susiklosto tokia situacija, kad, esant sunkiai valstybės ekonominei padėčiai, dirbusio asmens negautos pajamos apskaičiuojamos mažesnės nei asmenų, kurie nedirbo ir kurių negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį atitinkamos profesijos ir kvalifikacijos darbuotojo darbo užmokestį, todėl šis teisinis reguliavimas yra diskriminacinis. Be to, ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmens negautos pajamos apskaičiuojamos tik pagal paskutinių trijų mėnesių iki išlaikytojo mirties jo gautas darbinės veiklos pajamas, užkerta kelią vertinti tai, kad iki išlaikomo asmens pilnametystės jį išlaikęs asmuo būtų gavęs didesnes darbinės arba individualios veiklos pajamas (būtų turėjęs galimybę didinti pajamas, susirasti kitą darbą, keisti profesiją, užsiimti individualia veikla) ir skyręs didesnį išlaikymą; todėl šis teisinis reguliavimas taip pat prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą.

Pareiškėjas – Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą dėl, be kita ko, eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos – netekto išlaikymo priteisimo žuvusio asmens vaikui.