Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2015-04-03 14:15

Skelbiamas nutarimas byloje dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo ir jį įgyvendinančio Vyriausybės nutarimo konstitucingumo

2015-04-02

Balandžio 3 d., penktadienį, 9 val. 30 min. Konstitucinis Teismas skelbs nutarimą byloje dėl kai kurių Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų ir jas įgyvendinančio Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 (2012 m. liepos 11 d. redakcija) atitikties Konstitucijai. Ši byla buvo nagrinėjama pagal trijų pareiškėjų – Seimo narių grupės, Lietuvos apeliacinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus.

Pareiškėja – Seimo narių grupė ginčija Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies konstitucingumą dėl to, kad pagal šią nuostatą suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGD terminalas) projektą įgyvendina Vyriausybės (arba jos įgaliotos institucijos) sprendimu be konkurso parenkama valstybės kontroliuojama įmonė (t. y. tokia įmonė, kurioje valstybei priklauso ne mažiau kaip 2/3 šios įmonės akcijų), nors yra (gali būti) kitų bendrovių, norinčių statyti SGD terminalą. Dėl to, pareiškėjos nuomone, pažeidžiamos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

Seimo narių grupė, ginčydama Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies konstitucingumą, teigia, kad, šioje nuostatoje įtvirtinus vadinamąjį SGD terminalo priedą – gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos dalį, kurią sudaro SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos (jų dalis), SGD terminalo sąnaudų dalis perkeliama visiems gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojams ir taip yra ribojamos jų nuosavybės teisės, kylančios iš Konstitucijos 23 straipsnio. Kita vertus, pareiškėja pažymi, kad minėto priedo mokėjimas gali būti laikomas nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams. Be to, Seimo narių grupės teigimu, šia Įstatymo nuostata gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui iš esmės nustatoma valstybės funkcija – surinkti, administruoti ir pervesti SGD terminalo priedo lėšas SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovei, tačiau įstatyme šio operatoriaus sąnaudos, patiriamos vykdant tokią valstybės funkciją, nėra numatytos. Taip pažeidžiamos minėto operatoriaus nuosavybės teisės, kylančios iš Konstitucijos 23 straipsnio.  

Seimo narių grupė taip pat ginčija Įstatymo 11 straipsnio 1, 2, 3 dalių konstitucingumą. Jos teigimu, šiomis nuostatomis įtvirtinta vadinamoji 25 proc. taisyklė, pagal kurią gamtinių dujų įmonės privalo įsigyti bent 25 procentus per SGD terminalą importuojamų dujų, neatsižvelgiant į tokio įsigijimo sąlygas ir ekonominį pagrįstumą. Tai reiškia, kad nusavinamos gamtinių dujų rinkos dalyvių lėšos (bent tos, kurios skirtos sumokėti už pabrangusias gamtines dujas), suteikiama išskirtinė nauda SGD terminalo operatoriui ir dujų per šį terminalą tiekėjams, suvaržoma vartotojo pasirinkimo laisvė. Be to, Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus, kad gamtinių dujų įmonėms po šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų sutarčių pagrindu negali būti taikomas įpareigojimas mokėti už jungiamaisiais ir kitais perdavimo sistemos gamtinių dujų vamzdynais importuotą nepaimtą gamtinių dujų kiekį (vadinamasis „imk arba mokėk“ įsipareigojimas), sukuriamos skirtingos gamtinių dujų tiekimo sąlygos, nes minėtas įsipareigojimas gali būti taikomas, jeigu dujos importuojamos per SGD terminalą. Taip pažeidžiami lygiateisiškumo, ūkinės veiklos laisvės, sąžiningos konkurencijos užtikrinimo principai.  

Seimo narių grupė taip pat abejoja, ar Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Vyriausybės nutarimas, kuriuo pritarta, kad AB „Klaipėdos nafta“, kaip SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovė, įgyvendintų SGD terminalo projektą. Pareiškėjos teigimu, AB „Klaipėdos nafta“ Vyriausybės sprendimu be konkurso parinkta SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrove, nors yra (gali būti) kitų bendrovių, norinčių statyti SGD terminalą.

Kiti pareiškėjai – Lietuvos apeliacinis teismas ir Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčija Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies konstitucingumą. Jų prašymai grindžiami tais pačiais argumentais. Pareiškėjų teigimu, šioje Įstatymo nuostatoje įtvirtintas vadinamasis SGD terminalo priedas laikytinas mokesčiu ar kitu privalomu mokėjimu, nes jis atitinka visus mokesčio ar kito privalomo mokėjimo požymius. Atsižvelgiant į tai, pagal Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktą, 127 straipsnio 3 dalį esminiai SGD terminalo priedo elementai (dydis (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys, lengvatos, baudos, delspinigiai ir kt.) turi būti nustatyti įstatymu, tačiau nei Įstatyme, nei kituose įstatymuose jie nėra nustatyti. Be to, įstatymų leidėjas pavedė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai reglamentuoti su SGD terminalo priedo nustatymu susijusius santykius, t. y. įgyvendinti savo konstitucinę kompetenciją, ir taip pažeidė Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, konstitucinį valdžių padalijimo principą.

Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų AB „Amber Grid“ ir AB „Achema“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo AB „Achema“ ieškovui AB „Amber Grid“ priteistas nesumokėtas SGD terminalo priedas, delspinigiai ir procesinės palūkanos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal AB „Achema“ skundą, kuriame šio teismo prašoma panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimus, susijusius su SGD terminalo priedo nustatymu 2013 metams. Pagal šiuos nutarimus minėta bendrovė turi mokėti SGD terminalo priedą.