Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2016-12-22 13:35

Seimo nutarimas, kuriuo pritarta Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvadai, prieštarauja Konstitucijai

2016-12-22

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Seimo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados“ 1 straipsnis, kuriuo pritarta Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai, prieštarauja Konstitucijos 74 straipsniui, 105 straipsnio 3 dalies 4 punktui, 107 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams.

Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija turėjo išsiaiškinti, kaip galėtų būti atkurtos R. Pakso pilietinės ir politinės teisės, taip pat kaip turėtų būti įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 110-ojoje sesijoje priimta išvada.

Nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją Seimas, turėdamas teisę įvertinti savo sudarytos laikinosios tyrimo komisijos išvadą, gali laisvai nuspręsti pritarti ar nepritarti tai išvadai arba pritarti jai iš dalies. Tačiau priimdamas atitinkamą nutarimą, kuriame suformuluota Seimo nuomonė, požiūris į laikinosios tyrimo komisijos išvadą, Seimas išreiškia savo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, poziciją dėl tos komisijos išvadoje pateiktų pasiūlymų imtis atitinkamų veiksmų. Vadinasi, Seimas, pritardamas laikinosios tyrimo komisijos išvadoje suformuluotiems pasiūlymams, kartu patvirtina, kad pateiktieji pasiūlymai yra tinkami įgyvendinti ir jais bus vadovaujamasi, be kita ko, priimant atitinkamus teisės aktus.

Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad konstitucinė Seimo, kaip Tautos atstovybės, per kurią Tauta vykdo aukščiausią suverenią galią, prigimtis ir funkcijos, konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja Seimo pareigą tinkamai įgyvendinti jam Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus, vykdyti savo funkcijas vadovaujantis Konstitucija, teise, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Todėl Seimas negali pritarti bet kokio turinio Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai, t. y. tokiems joje suformuluotiems pasiūlymams, kurie būtų nesuderinami su Konstitucija ir iš konstitucinių teisinės valstybės, valdžių padalijimo principų kylančiais reikalavimais. Prieš nusprendžiant pritarti ar nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai (ar pritarti jai iš dalies), iš Konstitucijos Seimui kyla pareiga įvertinti, ar minėtos komisijos išvadoje suformuluoti pasiūlymai yra suderinami su Konstitucija, ar jais nėra pažeidžiami iš konstitucinių atsakingo valdymo, valdžių padalijimo, teisinės valstybės principų kylantys reikalavimai.

Vertindamas Seimo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo 1 straipsnio, kuriuo, kaip pažymėta Konstitucinio Teismo nutarime, be išlygų pritarta Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai, atitiktį Konstitucijai pareiškėjos Seimo narių grupės nurodytais aspektais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtos komisijos išvados nuostatomis, kuriomis suformuluoti konkretūs pasiūlymai įstatymų leidėjui, paneigiama oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje atskleista konstitucinė apkaltos instituto samprata. Jomis siūloma Seimo statute nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį Seimui būtų suteikti Konstitucijoje jam nenumatyti įgaliojimai, be kita ko, nustatyti šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ar nepažeidimo arba priesaikos sulaužymo faktą, taip pat pakeisti ar panaikinti Konstitucinio Teismo išvadą, priimtą apkaltos procese, taip įsiterpiant į teisminės valdžios institucijos – Konstitucinio Teismo kompetenciją apkaltos procese ir perimant Konstitucinio Teismo įgaliojimus. Nutarime konstatuota ir tai, kad atitinkami Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados teiginiai nesuderinami su Konstitucijoje įtvirtintu visuminiu konstitucinės atsakomybės už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą teisiniu reguliavimu ir Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje suformuotu jo aiškinimu, taip pat su Konstitucijoje numatytos priesaikos, kaip konstitucinės vertybės, esme ir paskirtimi bei pritaikytos konstitucinės sankcijos negrįžtamumu. Tokiais Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadoje išdėstytais pasiūlymais atitinkamas Konstitucijos nuostatas bandoma išaiškinti kitaip, nei jas savo aktuose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, taip paneigiant Konstitucinio Teismo įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją.

Nutarime nusprendus, kad pagal Konstituciją Seimas 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo 1 straipsniu negalėjo pritarti toms Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados nuostatoms, kuriose suformuluoti minėti pasiūlymai, konstatuota ir tai, kad Seimas minėtu nutarimu negalėjo pritarti visai tokiai šios komisijos išvadai be išlygų.

Konstitucinis Teismas nutarime dar kartą priminė, kad Lietuvos Respublika privalo įvykdyti savo prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, be kita ko, įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą. Nutarime pažymėta, kad ir pašalinti Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio nuostatų tiek, kiek jos suponuoja Lietuvos Respublikos tarptautinį įsipareigojimą garantuoti asmens, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, teisę būti išrinktam Seimo nariu, nesuderinamumą su Konstitucija, ir įgyvendinti minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą įmanoma vieninteliu būdu – keičiant su tuo susijusias Konstitucijos nuostatas. Joks kitas būdas (tarp jų – įstatymų, kitų teisės aktų priėmimas ar keitimas) pagal Konstituciją nėra galimas.