Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2015-11-02 10:24

Priimtas Seimo pirmininkės prašymas išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas, susijusias su teisėjų teise dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą

2015-10-05

Konstituciniame Teisme priimtas Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės prašymas išaiškinti Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. ir 2004 m. liepos 1 d. nutarimų nuostatas, susijusias su teisėjų teise dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą.

Pareiškėja prašo išaiškinti, ar nuostata „Teisėjas gali gauti tik teisėjo atlyginimą, mokamą iš valstybės biudžeto. Jokio kito atlyginimo, išskyrus užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą, jis negali gauti“ reiškia, jog dėl to, kad teisėjas gauna vienkartines ar periodines išmokas už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektuose, taip pat dėl to, kad teismo teisėjui mokamas atlyginimas už tarptautinio teismo teisėjo pareigų ėjimą (kai tarpusavyje derinamos nacionalinio teismo ir tarptautinio teismo teisėjo pareigos), pažeidžiama Konstitucija.

Taip pat prašoma išaiškinti, ar nuostata „Sąvoka „darbas“, vartojama Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“, savo ruožtu apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip darbas, ar kaip nors kitaip, į tai, ar toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje yra, ar nėra dar ir kitų asmenų, užsiimančių kokia nors veikla, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto“ reiškia, jog dėl to, kad teisėjai dalyvauja pirmiau minėtuose projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu, jei tai netrukdytų eiti teisėjo pareigų, taip pat dėl to, kad teisėjas, dirbdamas tarptautinio teismo teisėju, dirba ne visą darbo laiką, pažeidžiama Konstitucija.

Pareiškėjos prašyme nurodyta, kad Lietuva, būdama Europos Tarybos ir Europos Sąjungos narė, yra prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos ir gynimo srityje. Tarptautiniuose susitarimuose numatytas Lietuvos teisėjų ir teismų dalyvavimas tarptautinėse teisminėse institucijose, tačiau praktikoje kyla neaiškumų dėl teisėjų galimybės dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir šios veiklos suderinamumo su jiems keliamais nepriklausomumo ir nešališkumo principais.