Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2015-05-11 09:08

Priimtas nagrinėti prašymas ištirti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatų, kuriomis reglamentuojama teisė gauti motinystės pašalpą neįgijus nustatyto stažo, konstitucingumą

2015-05-11

Konstituciniame Teisme priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas ištirti, ar Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) ir Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punktas (2013 m. spalio 23 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), neprieštaravo Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad valstybė saugo ir globoja motinystę, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir verslą, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ginčija šiuo metu nebegaliojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį teisę gauti motinystės pašalpą turi moterys iki 26 metų, iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijusios įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes tuo laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagalprofesinio mokymo programą ir aukštosiose mokyklose pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą. Šiuo atveju teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu galėjo būti įgyta tik jeigu asmuo įsidarbino (tapo apdraustuoju) per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo. Tačiau  jeigu nurodytu atveju asmuo įsidarbino (tapo apdraustuoju) ne per 3 mėnesius nuo mokslo baigimą įrodančio dokumento išdavimo, o anksčiau, jis minėtos teisės negalėjo įgyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą asmuo negalėjo įgyvendinti savo teisės laisvai pasirinkti darbą ir pradėti verslą vien dėl to, kad, įsidarbinęs anksčiau nei gavo mokslo baigimą įrodantį dokumentą, būtų netekęs teisės į motinystės pašalpą. Taigi asmens, kuris baigdamas studijas siekia kuo greičiau įsidarbinti, uždirbti pajamų ir taip prisidėti prie valstybinio socialinio draudimo sistemos finansavimo, padėtis teisės gauti motinystės pašalpą požiūriu buvo blogesnė nei to asmens, kuris tik baigęs mokslą įsidarbino per 3 mėnesius nuo jo baigimo. Tokiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo teigimu, buvo pažeista Konstitucija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal pareiškėjos apeliacinį skundą nagrinėjo administracinę bylą, kurioje prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimus neskirti motinystės pašalpos. Pareiškėjai administracinėje byloje motinystės pašalpa nepaskirta dėl to, kad ji neturėjo 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo (pareiškėjos stažas per 24 mėnesius yra 6 mėnesiai ir 16 dienų), o pagal ginčijamą teisinį reguliavimą minėto stažo neįgijusiems asmenims motinystės pašalpa galėjo būti skiriama tik jeigu įsidarbinama (tampama apdraustuoju) per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pareiškėja įsidarbino dar prieš baigdama mokslą).