Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2017-12-05 16:07

Priimta dalis prašymo ištirti, ar kai kurios Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai

2017-12-04

Konstituciniame Teisme priimtas pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) prašymas ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, 39 straipsnio 2 daliai neprieštarauja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2016 m. birželio 28 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyta, kad moteriai, gavusiai pajamų iš sporto veiklos nesiverčiant atitinkama individualia veikla ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriai pasibaigė sportinės veiklos sutartis, motinystės išmoka mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

Prašymą pateikė VAAT, sustabdęs administracinę bylą dėl motinystės išmokos, skiriamos apdraustajam asmeniui nėštumo ir gimdymo atostogų metu, neskyrimo pajamas iš sporto veiklos gavusiai moteriai, kuri turi reikiamą motinystės socialinio draudimo stažą, tačiau teisės į motinystės išmoką atsiradimo dieną nebuvo apdrausta motinystės socialiniu draudimu.

Pareiškėjo nuomone, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, pagal kurią moterims, turinčioms reikiamą motinystės socialinio draudimo stažą, teisė į motinystės išmoką nustatoma skirtingai, priklausomai nuo jų gautų draudžiamųjų pajamų, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygybės įstatymui principui.

Pareiškėjo manymu, asmens sporto veikla (išskyrus atitinkamą individualią veiklą), iš kurios gaunamų pajamų buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos motinystės socialiniam draudimui, savo esme atitinka tarnybos, taip pat darbo santykius. Todėl, pasak pareiškėjo, objektyviai paaiškinamų priežasčių pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį motinystės išmoką mokėti tik moterims, kurios turėjo darbo ar tarnybos teisinius santykius, apskritai nėra.

Pareiškėjas abejoja ir ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims („Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“), tačiau teisinių argumentų dėl šių abejonių prašyme nėra pateikta. Todėl pareiškėjui VAAT grąžinta ta prašymo dalis, kurioje prašoma ištirti, ar ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/26_2017.htm.