Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2017-12-13 08:36

Pareiškėjui grąžintas prašymas ištirti teisės aktų, susijusių su teise į paramą būstui išsinuomoti, atitiktį Konstitucijai

2017-12-12

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu grąžino pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą ištirti kai kurių Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymų nuostatų, taip pat Vyriausybės nutarimo, kuriuo nustatytas Vyriausybės remiamų pajamų dydis, atitiktį Konstitucijai.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai kreipėsi sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą. Joje sprendžiamas ginčas kilo dėl atsisakymo pratęsti terminuotą socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl to, kad nuomotame socialiniame būste gyvenusios trijų asmenų šeimos metinės pajamos nustatytąsias Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme viršijo daugiau, nei šiame įstatyme numatyta (2015 m. – beveik 92 procentais, o 2016 m. – daugiau nei 83 procentais).

Konstitucinis Teismas sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas neatsižvelgė į jo prašymo kontekste itin svarbias oficialiosios konstitucinės doktrinos dėl socialinės paramos teikimo, be kita ko, būsto neturintiems asmenims apsirūpinant būstu, nuostatas, o apsiribojo teiginiais, kad teisės aktais nustatytas valstybės remiamų pajamų dydis yra per mažas ir neatitinka realybės, kad tiek pajamų per mėnesį gaunantys asmenys negalėtų pragyventi. Tačiau savo pozicijos dėl ginčijamų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai pareiškėjas nepagrindė konstituciniais argumentais ir nepaaiškino, kodėl, jo nuomone, pagal Konstituciją minėti dydžiai yra nepakankami. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, kodėl įstatymų leidėjas netinkamai pasinaudojo savo turima diskrecija, atsižvelgus į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, be kita ko, valstybės materialines ir finansines galimybes, pasirinkti konkrečias socialinės apsaugos ir paramos priemones bei, paisant valstybės ir visuomenės išgalių, nustatyti skirtingus teikiamos socialinės paramos apsirūpinimui būstu dydžius.

Taigi, kaip konstatuota sprendime, toks pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyto reikalavimo nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus. Todėl pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo dalis dėl kai kurių Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymų nuostatų ir minėto Vyriausybės nutarimo grąžinama pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Prašymo dalį dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo padidintas Vyriausybės remiamų pajamų dydis, atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas atsisakė priimti nagrinėti. Šis Vyriausybės nutarimas dar neįsigaliojo, taigi, negali būti taikomas pareiškėjo nagrinėjamoje byloje. Tai reiškia, kad dėl tokio teisės akto pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas negali kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1768/content.