Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2017-06-05 11:42

Pradedama nagrinėti byla dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos atitikties Konstitucijai

2017-06-05

Antradienį, birželio 6 d., 10 val. Konstitucinis Teismas rašytinio proceso tvarka nagrinės bylą pagal pareiškėjo Lietuvos apeliacinio teismo prašymą ištirti, ar Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 320 straipsnio 4 dalis tiek, kiek ja draudžiama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui pabloginti kito nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį nesant dėl to prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundo, neprieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjo prašyme nurodoma, kad pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ginčijamame BPK straipsnyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu prašoma apeliaciniame skunde.

Pareiškėjo teigimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, gali susidaryti tokia situacija, kai apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir nustatęs kitokias faktines aplinkybes, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, privalėtų priimti akivaizdžiai neteisingą, kartu ir neteisėtą sprendimą, nes neturėtų procesinės teisinės galimybės nei pats įvertinti kito nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, kaltės, nei grąžinti baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ar prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti. Toks teisinis reguliavimas, pasak pareiškėjo, neleidžia apeliacinės instancijos teismui įgyvendinti savo funkcijos – neleisti įsiteisėti neteisėtiems ir nepagrįstiems nuosprendžiams, šalinti žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti įvykdyti neteisingumo. Taigi nėra užtikrinta galimybė paskirti teisingas bausmes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, taip pat gali būti pažeista apeliacinį skundą padavusio nuteistojo teisė į gynybą, nes, kaltais pripažinus (ir) kitus asmenis, galėtų būti kitaip (lengvinant nuteistojo padėtį) sprendžiamas jo baudžiamosios atsakomybės ir iš jo priteisto žalos atlyginimo klausimas. Teismas, pareiškėjo manymu, priėmęs akivaizdžiai neteisingą, taigi neteisėtą, sprendimą, negali būti laikomas nešališku ir nepriklausomu.

Todėl pareiškėjui kyla abejonių, ar BPK 320 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai (asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas), 109 straipsnio 1 daliai (teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai), konstituciniam teisinės valstybės principui.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/13_2016.htm.