Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu atsisakė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymo 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2013 metais – 450 Lt, neprieštarauja Konstitucijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijai grindė tuo, kad juo nepagrįstai nustatytas toks bazinis dydis, koks buvo nustatytas 2009 metais jį sumažinus dėl ekonomikos krizės valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai (450 Lt), o ne toks bazinis dydis, koks buvo nustatytas 2008 metais iki susiklostant tokiai padėčiai (490 Lt). Taigi pareiškėjas manė, kad ginčijama nuostata nepagrįstai pratęstas dėl ekonomikos krizės nustatytos vienos iš valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, karių darbo užmokesčio (atlyginimų) mažinimo priemonių – bazinio dydžio sumažinimo – taikymas.

Sprendime pažymėta, kad bazinio dydžio, taikomo atitinkamais metais, nustatymas yra neatsiejamai susijęs ir su tų metų valstybės biudžeto formavimu. Tačiau pareiškėjas, teigdamas, kad nustatant ginčijamą teisinį reguliavimą nebuvo nurodyti konkretūs kriterijai, kuriais grindžiamas valstybės ekonominės, finansinės padėties įvertinimas, neatsižvelgė į 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas, ypač į jo preambulėje nurodytas aplinkybes, lėmusias ir sprendimą toliau taikyti bazinio dydžio sumažinimą, ir minėtų nuostatų nevertino. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog įstatymų leidėjas, vykdydamas iš Konstitucijos kylančią pareigą užtikrinti, kad atlyginimo už darbą mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties būtų laikinas, be kita ko, vertindamas, ar tokia padėtis vis dar yra, naudojo netinkamus valstybės ekonominę padėtį atspindinčius kriterijus ir (ar), juos netinkamai įvertinęs, priėmė ne tą sprendimą, kurį, pareiškėjo nuomone, privalėjo priimti. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad yra pagrindas tokį pareiškėjo prašymą vertinti kaip prašymą atlikti valstybės ekonominės politikos turinio (įskaitant jos prioritetus), priemonių, pagrįstumo ir tikslingumo vertinimą, kuris Konstituciniame Teisme negali būti atliekamas.

Konstatuota, kad pareiškėjo pozicija dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai pagrįsta ne teisiniais motyvais, o argumentais, susijusiais, be kita ko, su valstybės ekonominės politikos vertinimu. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą tai, kad prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais, yra pagrindas atsisakyti nagrinėti šį prašymą.