Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Įvykiai

Vilniuje vyksta antrasis trišalis Baltijos šalių konstitucinių teismų teisėjų susitikimas

2022-06-09

Konstitucinio Teismo iniciatyva birželio 9–10 d. Vilniuje vyksta Antrasis trišalis Estijos Aukščiausiojo Teismo, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų susitikimas. Jo tema – „Šiuolaikiniai konstituciniai iššūkiai“.

Susitikime dalyvauja Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, teisėjai Elvyra Baltutytė, Vytautas Greičius, Giedrė Lastauskienė, Vytautas Mizaras, Algis Norkūnas ir  Janina Stripeikienė, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Aldis Laviņšʼis, pirmininko pavaduotoja Irēna Kucina, teisėjai Gunārsʼas Kusiņšʼis ir Artūrsʼas Kučsʼas, Estijos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Nele Parrest, Velmaras Brettas ir Kaupoʼas Paalis.

Konstitucinio Teismo pirmininkė D. Jočienė pabrėžė, kad šio trišalio susitikimo tema Europos įvykių kontekste yra itin aktuali – nepriklausoma ir suvereni Ukrainos valstybė jau daugiau kaip šimtą dienų patiria karinę Rusijos invaziją. Niekas negalėjo net įsivaizduoti, kad XXI amžiuje fundamentaliosios konstitucinės vertybės – demokratija, teisės viršenybė ir žmogaus teisės – turi būti ginamos su ginklu rankoje. Todėl konstituciniai teismai privalo likti tvirtu šių vertybių garantu bet kokioje situacijoje, kartu stiprindami valstybių nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.         

D. Jočienė padėkojo Estijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Villuʼui Kõveʼui ir teisėjams, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkui Aldisʼiui Laviņšʼiui ir teisėjams už bendrą trijų Baltijos konstitucinės justicijos institucijų iniciatyvą pašalinti Rusijos Federacijos Konstitucinį Teismą ir Baltarusijos Konstitucinį Teismą iš Europos konstitucinių teismų konferencijos.

„Tik veikdami kartu galime ne tik pasiekti, kad mūsų konstitucijų saugomos vertybės būtų praktiškai įgyvendintos, bet ir realizuoti Europos Tarybos keliamą tikslą siekti taikos, kuri grindžiama teisingumo ir tarptautinio bendradarbiavimo idėja ir yra esminė norint išsaugoti žmoniją ir civilizaciją“, – sakė D. Jočienė.        

Konstitucinio Teismo pirmininkės teigimu, pastarieji metai konstituciniams teismams tapo tikru išbandymu, nes teko ne tik stebėti, bet ir vertinti, kaip konkrečiomis precedento neturinčiomis aplinkybėmis, kaip antai pasaulinės COVID-19 pandemijos kontekste, gerbiamos ir ginamos pagrindinės konstitucinės vertybės – demokratija, teisės viršenybė, žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

„Tenka pastebėti, kad šiais sunkiais laikais ryškėja tendencija sudėtingų politinių klausimų sprendimą perduoti teismams, neturintiems teisės dalyvauti politikoje. Kadangi dauguma pastarųjų metų iššūkių teisinei valstybei tokie pat aktualūs daugelyje šalių, konstitucinės kontrolės institucijoms labiau nei bet kada reikia paramos vienos kitai, taip pat reikia aktyvaus dialogo su tarptautinėmis teisminėmis institucijomis, kad būtų galima rasti išsamiausius ir nuosekliausius atsakymus į įvairius konstitucinius iššūkius, kartu atsakyti į visuomenei itin jautrius klausimus apie tai, kiek yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga riboti naudojimąsi viena ar kita žmogaus teise ir laisve kad ir pasaulinės COVID-19 pandemijos kontekste, – sakė D. Jočienė. – Teismų praktikos, susijusios su panašiomis konstitucinėmis problemomis, sklaida padeda ieškoti naujų konstitucinių idėjų ir sprendimų. Todėl teisėjų ir teismų dialogas, dalijimasis patirtimi, susijusia su konstitucinių principų ir reikalavimų įgyvendinimu, esamos konstitucinės doktrinos kūrimu, plėtojimu ar net reinterpretavimu, naujų koncepcijų, pritaikančių gyvąją teisę prie naujų aplinkybių, atradimu arba, priešingai, nusistovėjusių teismų struktūrų bei jų praktikos išsaugojimu, šiandien mums visiems yra itin svarbu.“

Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas G. Kusiņšʼis vienu svarbiausių pastarųjų metų iššūkių laiko bylas, susijusias su nepaprastosios padėties reguliavimo Latvijoje konstitucine kontrole.

„Latvijoje įvairūs apribojimai nepaprastosios padėties sąlygomis buvo nustatyti teisės aktais, visų pirma Vyriausybės nutarimais, taip pat administraciniais sprendimais. Konstitucinis Teismas yra kompetentingas kontroliuoti konstitucingumo aspektu visuotinai taikomas reguliavimo priemones – įstatymus ir Vyriausybės nutarimus. Tuo tarpu administracinių aktų teisėtumą nagrinėjo administraciniai teismai, – aiškino G. Kusiņšʼis. – Siekis teisiniu reguliavimu suderinti išskirtinę situaciją ir fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas buvo akivaizdus – viena vertus, buvo būtina kuo daugiau žmonių išsaugoti gerą sveikatą, kita vertus, to siekti neįmanoma neribojant tam tikrų kitų žmogaus teisių ir laisvių. Vis dėlto Konstitucinis Teismas galėjo derinti tam tikru atveju susikertančius interesus ir Konstitucijos požiūriu įvertinti priemonių, kurių imtasi, būtinumą ir proporcingumą. Todėl nedvejodami atmetėme priemones, kurių tikslas buvo teisėtas ir būtinas, tačiau kuriomis siekiant šio teisėto tikslo buvo peržengtas protingumo kriterijus.“

Estijos Aukščiausiojo Teismo Administracinės teisės rūmų teisėja N. Parrest, apžvelgdama svarbiausius Estijos konstitucinės doktrinos pokyčius, pažymėjo, kad beveik visose bylose yra bent keli svarbūs aspektai, padedantys suprasti teisę ir Konstituciją, o  iš esmės kiekviena byla atrodo įdomiausia ir svarbiausia tuo metu, kai yra nagrinėjama. Iš pastarųjų metų praktikos teisėja išskyrė tris svarbiausias, jos manymu, temas: parlamento priimtų socialinių ir politinių sprendimų teisminė kontrolė (pensijų reforma), tos pačios lyties porų teisės, ES teisė ir konstitucinė peržiūra.

Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotoja I. Kucina pristatė svarbiausias pastarųjų dvejų metų šio teismo bylas. Tarp jų bylos, susijusios su asmenų teise į teisingą teismą, mokesčių įstatymai, administracinė-teritorinė reforma, Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimai.

Teisėjas V. Mizaras, pristatydamas svarbiausias 2021–2022 metų Lietuvos konstitucinės justicijos bylas, pabrėžė individualaus konstitucinio skundo įtaką konstitucinės problematikos raidai ir žmogaus teisių apsaugai.

„Tai patvirtina faktas, kad daugumoje konstitucinės justicijos bylų, nagrinėjamų pagal individų skundus, Konstitucinis Teismas pripažino ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimą Konstitucijai. Tai reiškia, kad individai, gindami savo pažeistas konstitucines teises ar laisves, kartu suteikia galimybę įstatymų leidėjui taisyti šalies teisės sistemos klaidas“, – sakė V. Mizaras. Teisėjas taip pat pabrėžė konstitucinės justicijos bylų, susijusių, be kita ko, su teisės į religijos ir tikėjimo laisvę, valstybės tarnautojo teisių užtikrinimu jo laikino nušalinimo nuo pareigų atvejais, taip pat su kasacijos specifikos nulemtais teisės kreiptis į kasacinį teismą įgyvendinimu, ypatumus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pradėjo bendradarbiauti su Latvijos Respublikos Konstituciniu Teismu iškart po šio teismo įsteigimo 1996 metais. Pirmasis trišalis Lietuvos bei Latvijos konstitucinių teismų ir Estijos Aukščiausiojo Teismo teisėjų susitikimas įvyko 2019 metais  Rygoje.

Renginio nuotraukų galeriją rasite čia.