LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Įvykiai

Marijampolės apylinkės teisme – atvirų durų diena Lietuvos Valstybės Konstitucijos metams paminėti

2022-11-28

Konstitucinis Teismas kartu su Marijampolės apylinkės teismu 2022 m. lapkričio 25 d. surengė atvirų durų dieną, skirtą  Lietuvos Valstybės Konstitucijos metams paminėti.

Šiemet sukanka 100 metų, kai Steigiamasis Seimas parengė ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją. Atsižvelgdamas į tai ir pažymėdamas 1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucijos reikšmę Lietuvos konstitucionalizmo tradicijai, teisinei valstybei, konstitucinių vertybių puoselėjimui, pilietinei visuomenei, Seimas 2022 metus paskelbė Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. Be to, 2022 metais švenčiame dar vieną labai svarbią sukaktį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos Tautos referendumu 1992 m. spalio 25 d., 30-metį.

Šioms progoms paminėti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tęsia iniciatyvą pristatyti Konstitucijos idėjas, jos saugomas vertybes, taip pat Konstitucinio Teismo veiklą  regionuose rengiant tam tikrose Lietuvos vietose atvirtų durų dienas. Vienas iš tokių renginių 2022 m. rugsėjo 2 d.jau vyko Šiaulių apygardos teisme.  

Marijampolės apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 25 d. vykusiame renginyje Konstituciniam Teismui atstovavo jo pirmininkė Danutė Jočienė, teisėjas Gintaras Goda ir pirmininkės patarėja dr. Jolita Miliuvienė. Svečius sutiko Marijampolės apylinkės teismo pirmininkas Laimondas Noreika ir šio teismo pirmininko pavaduotoja Ingrida Navickienė.

Gausiai susirinkusiems ne tik Marijampolės apylinkės teismo darbuotojams, bet ir Marijampolės miesto vadovams, regiono prokuratūros, policijos, advokatūros, kitų institucijų  atstovams pranešimą apie Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir dabartinės Konstitucijos sąsajas, Konstitucijos gyvybingumą ir Konstitucinio Teismo veiklą perskaitė Konstitucinio Teismo pirmininkės patarėja dr. J. Miliuvienė.

Konstitucinio Teismo pirmininkė D. Jočienė pabrėžė, kad gyvoji jurisprudencinė  Konstitucija yra ne tik jos tekstas, bet ir ją oficialiai pagal Konstituciją aiškinti turinčio Konstitucinio Teismo formuojama oficialioji konstitucinė doktrina, kurioje, be kita ko,  atskleidžiamas įvairių konstitucinių nuostatų turinys, jų tarpusavio sąsajos, konstitucinių vertybių pusiausvyra, konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip vienos visumos, esmė. Taigi, D. Jočienės nuomone, Teismo palaipsniui byla po bylos formuojama oficialioji konstitucinė doktrina leidžia atskleisti giluminį Konstitucijos potencialą nekeičiant jos teksto, padeda atskleisti konstitucinių normų ir principų potencialą, plėtoja jų turinį ir leidžia pritaikyti Konstituciją prie socialinio gyvenimo pokyčių, nuolat kintančių visuomenės ir valstybės gyvenimo sąlygų, užtikrinti Konstitucijos, kaip visuomenės ir valstybės gyvenimo teisinio pagrindo, gyvybingumą. Tokiu būdu plėtojant oficialiąją konstitucinę doktriną išreiškiama mūsų Konstitucijos, kaip gyvosios Konstitucijos, idėja ir patvirtinama jau įsišaknijusi praktika, kad Konstitucijos šaltinis – Konstitucijos tekstas ir Konstitucinio Teismo aktai.

D. Jočienė taip pat pabrėžė, kad nuo Konstitucinio Teismo suformuotų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais atvejais, kai tai pagal Konstituciją yra neišvengiamai ir objektyviai būtina, konstituciškai pateisinama. Taip yra užtikrinamas Konstitucijos stabilumas, o kartu – ir jos gyvybingumas, taip įrodoma Konstitucijos svarba kiekvieno žmogaus gyvenime, o tai ypač tapo ryšku Lietuvoje įvedus individualų konstitucinį skundą.

„Realią Konstitucijos apsaugą žmonės tiesiogiai gali pajusti dabar, kai nuo 2019 m. veikia individualaus konstitucinio skundo institutas, – tai reiškia, kad kiekvienas asmuo gali tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių apsaugos. O skundų gauname daug ir įvairiais klausimais, tiesa, ne visada tinkamais nagrinėti Konstituciniam Teismui pagal jo kompetenciją“, – sakė D. Jočienė.  

Pasak J. Miliuvienės, kalbant apie konstitucinį paveldą, Lietuva turi kuo didžiuotis, nes prieš 100 metų priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo ne tik pirmoji nuolatinė, bet ir pirmoji demokratiška mūsų valstybės konstitucija.

„Tos šimtametės Konstitucijos ir dabar galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmasis straipsnis yra visiškai vienodas – taigi jau tada buvo suvokiama, kad Lietuva bus tik nepriklausoma demokratinė respublika. O tos Lietuvos Valstybės Konstitucijos demokratinėmis nuostatomis vadovavosi ir dabar galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos autoriai. Be to, istorinė konstitucija išsiskyrė plačiu žmogaus teisių katalogu, o tai nebuvo būdinga tiems laikams, ir dabartinė Konstitucija tai taip pat paveldėjo“, – sakė J. Miliuvienė.

Teisėjas G. Goda kalbėjo apie Konstitucinio Teismo oficialiąją konstitucinę doktriną užtikrinant Konstitucijoje garantuojamą teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą, aptarė Teismo praktiką teismų prašymų priimtinumo srityje ir teismų pareigą argumentuoti Konstituciniam Teismui pateikiamus prašymus, kalbėjo apie valstybės tarnautojų konstitucines socialines garantijas.  

Susitikime buvo plačiai kalbėta apie Konstitucinio Teismo veiklą, akcentuota, kad Lietuvos teismų vaidmuo yra ypač svarbus įgyvendinant teisingumą ir ginant konstitucines vertybes bei žmogaus teises jų nagrinėjamose bylose, diskutuota apie teismų pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą iškilus abejonėms dėl įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai,   apie  Konstitucijoje apibrėžtų teisių veiksmingą įgyvendinimą, individualaus konstitucinio skundo mechanizmą, konstitucinio teisingumo principo užtikrinimo gerinimą bei teismų ir teisėjų nepriklausomumo stiprinimą. 

„Tokie susitikimai yra ypač naudingi, nes padeda iš arčiau pamatyti Konstitucinio Teismo veiklą, aptarti visiems mums iškylančias teisingumo vykdymo problemas, skleisti Konstitucijos idėjas ir vertybes regionuose, o svarbiausia, skatina Konstitucinio Teismo ir kitų Lietuvos teismų abipusiai naudingą dialogą siekiant tinkamo ir kuo efektyvesnio teisingumo vykdymo Lietuvoje“, – kalbėjo Marijampolės apylinkės teismo pirmininkas Laimondas Noreika.