Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Įvykiai

Konstituciniame Teisme – diskusija su Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininku Robertu Spanu

2022-04-29

Lietuvoje viešintis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) pirmininkas Robertas Spanas (Róbert Ragnar Spanó) ir jį lydintys šio teismo teisėjas Egidijus Kūris (buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas ir pirmininkas) bei EŽTT kanclerio pavaduotojas Abelis Camposas (Abel de Campos) apsilankė Konstituciniame Teisme.

Susitikime dalyvavo dabartiniai Konstitucinio Teismo teisėjai, taip pat kadenciją baigę teisėjai Vytas Milius ir Egidijus Bieliūnas, Teismo teisininkai, kiti darbuotojai.

Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė svečiams iš EŽTT pristatė Konstitucinio Teismo veiklos principus, pabrėžė Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikšmę konstitucinės doktrinos plėtrai, pristatė naujausius konstitucinės jurisprudencijos pavyzdžius, kuriems nemažą įtaką turėjo EŽTT formuojamas Konvencijos nuostatų aiškinimas, aptarė individualaus konstitucinio skundo įvedimą Lietuvoje ir jo keliamus iššūkius. D. Jočienė teigė, kad būtent šio instituto įtvirtinimas Lietuvos teisinėje sistemoje dar labiau suartina Konstitucinį Teismą ir EŽTT ginant žmogaus teises ir laisves.

EŽTT pirmininkas R. Spanas pabrėžė, kad bendradarbiavimas su konstituciniais teismais jo vadovaujamam teismui yra itin svarbus.

„Tai tarsi dvipusis judėjimas, nes, viena vertus, konstituciniai teismai konstitucinės justicijos bylose remiasi Europos žmogaus teisių konvencija ir EŽTT praktika. Kita vertus, EŽTT tarsi sugeria konstitucinių teismų jurisprudenciją ir tokiu būdu tampa nacionalinio konstitucinio paveldo dalimi, – sakė R. Spanas. – Drįsčiau sakyti, kad EŽTT per 60 metų savo praktika iš esmės parengė įrankius nacionaliniams teismams savarankiškai aiškinti ir taikyti Europos žmogaus teisių konvenciją. Akivaizdu, kad Konvencijos straipsnių, susijusių su teise į teismą, be kita ko, teismų ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principais, saviraiškos laisve, nuosavybės teisių apsauga ir pan., aiškinimo pagrindu suformuoti fundamentalūs principai, nubrėžiantys gaires, kaip nacionaliniai teismai turėtų taikyti Konvencijos nuostatas vidaus teisėje, vargu, ar artimiausioje ateityje smarkiai keisis. Tačiau atsiranda vis naujų iššūkių, kaip antai, klimato kaita, bioetika, interneto saugumas, kuriuos galime spręsti kartu. Nors valstybės Europos žmogaus teisių konvenciją į savo teisinį paveldą integruoja skirtingais būdais, norėčiau pabrėžti kelis aspektus, dėl kurių svarbos Europos Taryboje negali būti ne tik abejojama, bet ir diskutuojama: tai valdžių padalijimas, teismų nepriklausomumas ir teisės viršenybė, ypač aktuali karo Ukrainoje kontekste.“

EŽTT veiklą, šio teismo darbo organizavimo principus, iššūkius, susijusius su augančiu peticijų skaičiumi, EŽTT bylų nagrinėjimo procedūrinius aspektus susitikimo dalyviams pristatė šio teismo kanclerio pavaduotojas A. Camposas, svečiai atsakė į Konstitucinio Teismo teisėjų ir teisininkų klausimus.

EŽTT pirmininko R. Spano vizitą Lietuvoje organizavo Konstitucinis Teismas, Teisėjų taryba ir Teisingumo ministerija.

Ketvirtadienį EŽTT pirmininkas ir jį lydinti delegacija susitiko su Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku Tomu Vytautu Raskevičiumi. EŽTT pirmininkas pasakė kalbą Seimo plenariniame posėdyje, lankėsi Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, diskutavo su Teisėjų tarybos nariais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjais, lankėsi Teisingumo ministerijoje.

Po vizito Konstituciniame Teisme penktadienį Teisingumo ministerijos surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Europos žmogaus teisių konvencija kaip visuomenės teisinio švietimo priemonė augančios teisės viršenybės svarbos kontekste“ EŽTT pirmininkas R. Spanas, teisėjas E. Kūris, EŽTT kanclerio pavaduotojas A. Camposas, Konstitucinio Teismo pirmininkė D. Jočienė, Mykolo Romerio universiteto teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis kalbėjo apie Konvencijos reikšmę nacionalinės teisės sistemos raidai, būtinybę Konvencijos nuostatas ir principus taikyti nacionaliniu lygmeniu kaip minimalų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartą, aptarė COVID-19 pandemijos, regioninės migrantų krizės pasienyje su Baltarusija, karo Ukrainoje iškeltus beprecedenčius iššūkius žmonijai ir žmogaus teisėms ir jų nulemtas grėsmes pamatiniam teisės viršenybės principui, esančiam tiek Konvencijos, tiek nacionalinės konstitucinės sistemos pagrindu.

R. Spanas EŽTT vadovauja nuo 2020 metų gegužės. Konstitucinis Teismas, daug dėmesio skirdamas žmogaus teisių apsaugai kaip vienam iš Konstitucijoje įtvirtintų imperatyvų, palaiko glaudžius ryšius su EŽTT. Toks bendradarbiavimas labai svarbus, nes, kaip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, arba Europos žmogaus teisių konvencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės, taigi ir Konstitucijos, aiškinimui. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad Konvencija yra ypatingas tarptautinės teisės šaltinis, kurio tikslas yra – siekti, kad žmogaus teisės būtų visuotinai ir veiksmingai pripažįstamos ir kad jų būtų laikomasi ginant ir toliau įgyvendinant žmogaus teises ir pagrindines laisves. Šiuo, tai yra tikslo, požiūriu Konvencija atlieka tokią pat funkciją, kaip ir konstitucinės žmogaus teisių garantijos.