Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2015-11-19 13:19

Įstatymas, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, neprieštaravo Konstitucijai

2015-11-19

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus, šiandien priimtame nutarime konstatavo, kad įstatymas, kuriuo nustatytas vėlesnis terminas (nebe 2014 m. gegužės 1 d., bet 2015 m. gegužės 1 d.), iki kada Vyriausybė turi parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti kompensacijoms reikalingą lėšų sumą, neprieštaravo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad praradimų, patirtų neproporcingai sumažinus atlyginimus, kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimas buvo atidėtas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į tai, kad šalies ūkis dar nepasiekė iki ekonomikos krizės buvusio lygio ir kad dėl sudėtingos geopolitinės padėties kyla grėsmė Lietuvos ekonomikos stabiliam augimui, į valstybės išgales pirmiausia kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir įsipareigojimus laikytis fiskalinės drausmės, taip pat į dėl narystės Europos Sąjungoje, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose prisiimtus įsipareigojimus. Nutarime atkreiptas dėmesys, kad dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojantį įstatymą priėmus 2014 metais, neatsižvelgiant į kompensacijų išmokėjimo terminus, būtų padidėjęs 2014 metų valdžios sektoriaus deficitas ir būtų buvęs pažeistas Fiskalinės drausmės įstatymas. Tačiau Lietuva, vykdydama įsipareigojimą kaip visateisė Europos Sąjungos narė dalyvauti ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių integracijoje, taip pat ir įsivesdama eurą, negalėjo nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtos aplinkybės, susijusios su susiklosčiusia ekonomine, finansine, geopolitine padėtimi, reikalavimu vykdyti įstatymais prisiimtus įsipareigojimus, traktuotinos kaip itin reikšmingos ir leidžiančios teigti, kad iki 2014 m. gegužės 1 d. Vyriausybė turėjo ribotas galimybes realiai ir atsakingai įvertinti valstybės galimybes įvykdyti įsipareigojimą teisingai (kompensacijų mokėjimo terminų ir jų dydžių požiūriu) kompensuoti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtus praradimus. Kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projekto parengimas, kai siekiama vien laikytis pirminio įstatymu nustatyto termino tam projektui parengti, t. y. iki 2014 m. gegužės 1 d. įvykdyti Seimo Vyriausybei nustatytą įpareigojimą, atsakingai nepagrindžiant siūlomo nustatyti mechanizmo įgyvendinimo realiomis dėl minėtų ekonominių, finansinių, geopolitinių aplinkybių kintančiomis valstybės išgalėmis, būtų buvęs savitikslis ir sudaręs prielaidas pažeisti praradimus patyrusių asmenų teisėtus lūkesčius gauti teisingą tų praradimų kompensavimą per protingą laikotarpį.

Taigi, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas naują kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminą (2015 m. gegužės 1 d., o ne 2014 m. gegužės 1 d.), nepagrįstai delsė ir pažeidė tokius praradimus patyrusių asmenų teisėtus lūkesčius ir jų teisę į teisminę gynybą, atsakingo valdymo principą ir reikalavimą vykdyti įstatymais prisiimtus įsipareigojimus.

Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad nebuvo pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas reikalavimas Seimui įstatymus priimti laikantis įstatymuose nustatytos procedūros. Seimo kanceliarijos Teisės departamentui vienareikšmiškai nekonstatavus ginčijamo įstatymo projekto prieštaravimo Konstitucijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neprivalėjo jo svarstyti atitikties Konstitucijai požiūriu.