Pagal Konstituciją (30 straipsnio 1 dalis) asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

Pagal Konstituciją ir įstatymus Lietuvoje yra trys teismų sistemos: 1) Konstitucinis Teismas, 2) bendrosios kompetencijos ir 3) administraciniai teismai.

Asmens konstitucines teises ir laisves pirmiausia gina bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai. Pagal Konstituciją kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo tik nepavykus savo konstitucinių teisių ir laisvių apginti šiuose teismuose.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas nevertina kitų dviejų teismų sistemų, t. y. bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų, sprendimų, t. y. negali peržiūrėti (pakeisti, panaikinti) šių teismų sprendimų, peržiūrėti ar atnaujinti jų išnagrinėtų bylų. Konstitucinis Teismas nėra „ketvirtoji instancija“ bendrosios kompetencijos ar „trečioji instancija“ administracinių teismų sprendimams. Konstitucinis Teismas, priskirtinas atskirai teismų sistemai, tiria ir sprendžia tik jo kompetencijai priklausančius teisės aktų konstitucingumo klausimus.

Įsigaliojus Konstitucijos pataisoms, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. kiekvienas asmuo įgijo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtų tirti teisės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Kiekvienas asmuo gali prašyti Konstitucinio Teismo ištirti, ar:

• Konstitucijai neprieštarauja įstatymas ar kitas Seimo aktas (pvz., nutarimas) (dėl kitų Seimo aktų gali būti keliamas ir jų atitikties įstatymams klausimas);
• Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktas;
• Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja Vyriausybės aktas.

Kreipdamasis į Konstitucinį Teismą asmuo negali ginčyti teismo procesinio sprendimo ar viešojo administravimo subjekto akto, kuriuo galimai buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės. Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų peržiūrėti (pakeisti, panaikinti) tokių sprendimų ir aktų, peržiūrėti ar atnaujinti teismų išnagrinėtų bylų. Kaip minėta, Konstituciniame Teisme galima ginčyti tik įstatymą ar kitą Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktą ir tik tokias jų nuostatas, kuriomis grindžiamas minėtas individualų konstitucinį skundą pateikusio asmens atžvilgiu priimtas teismo procesinis sprendimas ar viešojo administravimo subjekto aktas.

Konstitucinis Teismas nevertina kitų teisėkūros subjektų (ne Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) priimtų teisės aktų (pvz., ministrų įsakymų, savivaldybių tarybų sprendimų) atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams, tai priskirta kitų Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.

Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas netiria teisės akto atitikties tos pačios galios teisės aktui, nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų (pvz., Žemės įstatymo atitikties Civilinio proceso kodeksui, Administracinių bylų teisenos įstatymo atitikties Baudžiamojo proceso kodeksui).

Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės taikymo klausimų (pvz., neteikia atsakymų į klausimus, ar byloje teisingai taikyta teisės norma, ar turėjo būti taikoma kuri nors kita teisės norma). Tai sprendžia teismai, nagrinėjantys konkretų ginčą.

• Fiziniai asmenys, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės;

• juridiniai asmenys: 

◦ privatūs juridiniai asmenys (pvz., uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, individualios įmonės ir t. t.),
◦ viešieji juridiniai asmenys (pvz., valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės, asociacijos ir t. t.).

Į Konstitucinį Teismą šie asmenys gali kreiptis, jeigu mano, kad jų konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu (administraciniu aktu, teismo procesiniu sprendimu, kt.), grindžiamu Konstitucijai prieštaraujančiu įstatymu ar kitu teisės aktu, ir jeigu yra išnaudoję visas kitas veiksmingas teisinės gynybos priemones.

Tai kartu reiškia, kad asmenys į Konstitucinį Teismą gali kreiptis tik dėl savo pačių, o ne dėl kitų asmenų galimai pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių. Asmenys taip pat negali, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą, pateikti bendro pobūdžio (actio popularis) prašymų ištirti įstatymų ar kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir (ar) įstatymui.

Taip, gali, jeigu šių aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė pareiškėjo konstitucines teises ar laisves ir pareiškėjas yra išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones.

Asmuo turi būti išnaudojęs visas jo konkrečiu atveju galimas veiksmingas teisinės gynybos priemones:

• pasinaudojęs privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, jei tokia yra įstatymų nustatyta (pvz., įstatymų nustatytais atvejais kreipęsis į darbo ginčų komisiją dėl jo konstitucines teises ar laisves pažeidžiančio sprendimo);
• kreipęsis į teismą dėl jo konstitucines teises ar laisves pažeidžiančio sprendimo (ar jam nepalankaus sprendimo, kurį priėmė institucija, nagrinėjanti ginčą privaloma išankstine neteismine tvarka);
• apskundęs jam nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka;
• jeigu ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teismuose, – apskundęs jam nepalankų apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacine tvarka.

Į Konstitucinį Teismą galima kreiptis tik tada, kai byloje dėl asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiančio sprendimo yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (nutarimas) arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (sprendimas)) arba atsisakyta priimti per įstatyme nustatytą terminą paduotą skundą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atsisakyti priimti kasacinį skundą).

Prieš pateikiant Konstituciniam Teismui individualų konstitucinį skundą nereikalaujama kreiptis į bendrosios kompetencijos ir (ar) administracinius teismus dėl proceso atnaujinimo ar į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Asmuo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pažeistų savo konstitucinių teisių ar laisvių gali ne bet kada, o ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šis reikalavimas taikomas tiek individualiam konstituciniam skundui, tiek su šiuo skundu pateikiamiems dokumentams, kitiems priedams.

Tais atvejais, kai keturių mėnesių kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas sueina ne darbo ar oficialios šventės dieną, paskutine šio termino diena laikytina po šios ne darbo ar oficialios šventės dienos einanti pirmoji darbo diena.

Jeigu individualus konstitucinis skundas įteiktas paštui, kurjeriui arba išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis iki nustatyto skundo pateikimo Konstituciniam Teismui termino paskutinės dienos dvidešimt ketvirtos valandos, šis terminas nelaikomas praleistu.

Asmuo turi teisę prašyti atnaujinti dėl svarbių objektyvių priežasčių praleistą keturių mėnesių terminą. Svarbu, kad terminas kreiptis į Konstitucinį Teismą gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, nustačius, kad šio termino eigos metu egzistavo išskirtinės, objektyvios aplinkybės, nepriklausiusios nuo asmens valios ir sutrukdžiusios asmeniui laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Prašymas atnaujinti kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminą turi būti pateiktas kartu su individualiu konstituciniu skundu.

Individualus konstitucinis skundas ir jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui tiesiogiai, t. y. atvykus į Konstitucinį Teismą, registruotu paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Atvykus į Konstitucinį Teismą, individualų konstitucinį skundą teikiančio asmens tapatybė nustatoma pateikus galiojantį piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Konstituciniam Teismui individualus konstitucinis skundas ir jo priedai elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymas)  arba naudojantis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP) elektronine forma elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacija ADOC.

Kai elektroninių ryšių priemonėmis individualų konstitucinį skundą teikia daugiau nei vienas pareiškėjas, toks skundas turėtų būti pasirašytas visų pareiškėjų kvalifikuotais elektroniniais parašais.

Nustačius, kad individualus konstitucinis skundas su priedais, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų, jis Konstituciniame Teisme neregistruojamas.

Pažymėtina, kad elektroninių ryšių priemonėmis teikiamas individualus konstitucinis skundas ir jo priedai turi būti pateikiami kaip vienas dokumentų paketas, o ne kaip atskiri (savarankiški) dokumentai.

Individualus konstitucinis skundas, pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, turi būti pasirašytas individualų konstitucinį skundą teikiančio asmens ar jo atstovo kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Kaip sukurti elektroninius dokumentus, atitinkančius ADOC specifikaciją, ir juos pasirašyti elektroniniu parašu, galima rasti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos svetainėje, žr. https://www.archyvai.lt/lt/paslaugos_53/adoc-dokumentai.html.

Kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (pvz., elektroniniu paštu) Konstituciniam Teismui pateikti individualūs konstituciniai skundai laikomi nepasirašytais.

Ne, neprivalo.

Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Atstovais Konstituciniame Teisme gali būti advokatai, taip pat aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

Nepilnamečio ar asmens, įstatymų nustatyta tvarka pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, interesams Konstituciniame Teisme atstovauti turi teisę jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai).

Atstovai, teikdami individualų konstitucinį skundą, turi kartu pateikti ir jų teisę atstovauti patvirtinančius dokumentus. Juose turėtų būti aiškiai nurodyta teisė atstovauti būtent Konstituciniame Teisme.

Juridinių asmenų vardu individualius konstitucinius skundus Konstituciniam Teismui gali pateikti jų vienasmeniai valdymo organai arba kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Kartu su individualiu konstituciniu skundu turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas (rekomenduojama pateikti aktualų Juridinių asmenų registro išrašą).

Ne, nekainuoja. Norint paduoti individualų konstitucinį skundą Konstituciniam Teismui, nereikia mokėti žyminio ar kokio kito mokesčio.

Tačiau asmuo gali patirti kitų išlaidų, kurios gali būti atlygintos tik Konstituciniam Teismui pripažinus, kad įstatymas ar kitas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Tokiu atveju Konstitucinio Teismo sprendimo pagrindu pareiškėjo patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka valstybės institucija, kurios priimtas teisės aktas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (plačiau apie tai žr. Konstitucinio Teismo įstatymo 39 straipsnį).

Individualaus konstitucinio skundo padavimas Konstituciniam Teismui nesustabdo bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo sprendimo, kuris asmens netenkina, vykdymo. Jo vykdymą Konstitucinis Teismas gali sustabdyti tik motyvuotu asmens prašymu išimtiniais atvejais, kai dėl teismo sprendimo vykdymo būtų neatitaisomai pažeistos asmens konstitucinės teisės ar laisvės arba kai tai būtina dėl viešojo intereso. Prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą turėtų būti pateiktas kartu su individualiu konstituciniu skundu.

Konstitucinio Teismo nutarimai visose bylose, įskaitant bylas pagal individualius konstitucinius skundus, yra galutiniai ir neskundžiami. Jeigu šiose bylose Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad įstatymas ar kitas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, šis įstatymas ar kitas teisės aktas nebegali būti taikomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo nutarimas pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai asmens atžvilgiu taikytą įstatymą ar kitą teisės aktą paprastai savaime nepanaikina konkretaus sprendimo (administracinio akto, teismo procesinio sprendimo ar kt.), kuris grindžiamas šiuo Konstitucijai prieštaraujančiu įstatymu ar kitu teisės aktu. Tačiau asmuo, kurio individualų konstitucinį skundą nagrinėdamas Konstitucinis Teismas pripažino, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, turi teisę kreiptis dėl proceso jo byloje atnaujinimo (žr. Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 13 punktą, Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 10 punktą, Baudžiamojo proceso kodekso 456 straipsnio 2 punktą).

Todėl, Konstituciniam Teismui pagal asmens individualų konstitucinį skundą priėmus sprendimą, kad jo nurodytas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, šis asmuo galėtų kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ar Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso jo byloje atnaujinimo.

Konstituciniam Teismui teikiami laisva forma surašyti individualūs konstituciniai skundai (pavyzdinė šio skundo forma paskelbta Konstitucinio Teismo svetainėje).

Tikslūs individualiam konstituciniam skundui keliami reikalavimai yra įtvirtinti Konstitucinio Teismo įstatymo 67¹ straipsnyje.

Individualiame konstituciniame skunde turi būti nurodyta:

1) adresatas – Konstitucinis Teismas;

2) skundą teikiančio asmens vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė) ir elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu šis asmuo juos turi), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, atstovo elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu žinomi);

3) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas;

4) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo paskelbtas);

5) nurodyto teisės akto pagrindu priimtas sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos skundą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės, ir šį sprendimą priėmęs subjektas;

6) aplinkybės, patvirtinančios, kad skundą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;

7) aplinkybės, patvirtinančios, kad skundas pateiktas per nustatytą terminą, arba prašymas atnaujinti praleistą terminą ir aplinkybės, patvirtinančios, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;

8) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su skundu į Konstitucinį Teismą;

9) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į Konstitucinio Teismo įstatymo normas;

10) skundą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;

11) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui, t. y. prašymas pripažinti prieštaraujančia Konstitucijai (konkrečioms Konstitucijos nuostatoms ir (ar) konstituciniams principams) konkrečią asmens atžvilgiu taikytą įstatymo nuostatą (kai ginčijami kiti nei įstatymai teisės aktai, gali būti prašoma pripažinti konkrečias jų nuostatas prieštaraujančiomis įstatymų nuostatoms).

Individualiame konstituciniame skunde pateikiama informacija turi būti aiški, tiksli ir suprantama.

Iš individualaus konstitucinio skundo turi būti aišku, kokias konkrečias įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas asmuo ginčija (turi būti nurodyti įstatymų ar kitų teisės aktų straipsniai, jų dalys ar punktai), taip pat kokioms konkrečiai Konstitucijos nuostatoms ar principams, asmens nuomone, prieštarauja jo ginčijamas teisės aktas (turi būti nurodyti Konstitucijos straipsniai, jų dalys ar punktai arba konstituciniai principai).

Prie individualaus konstitucinio skundo pridedama:

1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas;

2) sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos individualų konstitucinį skundą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;

3) dokumentai, patvirtinantys, kad iki kreipimosi į Konstitucinį Teismą individualų konstitucinį skundą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;

4) kai individualus konstitucinis skundas pateiktas praleidus šiame įstatyme nustatytą terminą, – įrodymai, patvirtinantys, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;

5) kiti dokumentai, kuriais individualų konstitucinį skundą teikiantis asmuo grindžia savo prašymą;

6) įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo, jeigu šis yra, įgaliojimus;

7) visų dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai.

Visi dokumentai Konstituciniam Teismui pateikiami lietuvių kalba. Jeigu jie surašyti ne lietuvių kalba, turi būti pateikiami dokumentai originalo kalba ir patvirtinti jų vertimai į lietuvių kalbą.

Individualų konstitucinį skundą pasirašo jį teikiantis asmuo arba jo atstovas.

Individualaus konstitucinio skundo apimties ribos teisės aktuose nėra nustatytos. Tačiau, atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo, operatyvumo, koncentruotumo principus, rekomenduojama individualų konstitucinį skundą surašyti glaustai, be perteklinės informacijos. Taip pat rekomenduojama pateikti individualaus konstitucinio skundo santrauką, jeigu ginčijami keli skirtingi teisės aktai ar jų dalys ir dėl to tokio skundo apimtis yra didesnė.

Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas teisiniams argumentams, pagrindžiantiems pareiškėjo abejones dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai ir (ar) įstatymams.

Į individualų konstitucinį skundą neturi būti perrašomas dėl pareiškėjo priimtų teismų sprendimų turinys, taip pat šiame skunde dėmesys neturi būti sutelktas į faktinių aplinkybių aprašymą. Rekomenduojama aktualius teismų sprendimus, faktines aplinkybes aprašyti (nurodyti) tik tiek, kiek būtina galimam pareiškėjo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimui ir kitiems individualaus konstitucinio skundo turiniui keliamiems reikalavimams pagrįsti.

Kai individualus konstitucinis skundas neatitinka įstatyme įtvirtintų formos ir turinio reikalavimų (išskyrus atvejus, kai nėra išnaudotos kitos teisinės gynybos priemonės), Konstitucinio Teismo pirmininko ar Konstitucinio Teismo sprendimu asmeniui gali būti nustatytas 7–30 dienų terminas individualaus konstitucinio skundo trūkumams pašalinti. Asmens iniciatyva Konstituciniam Teismui jau pateikto individualaus konstitucinio skundo taisymai ir papildymai neturėtų būti atliekami.

Pirmiausia patikrinama, ar individualus konstitucinis skundas yra pasirašytas, taip pat ar elektroninių ryšių priemonėmis teikiamas individualus konstitucinis skundas atitinka tokiomis priemonėmis teikiamiems skundams keliamus reikalavimus. Šiuos reikalavimus atitinkantis individualus konstitucinis skundas yra užregistruojamas. Tuomet Konstitucinio Teismo pirmininkas per 7 dienas paskiria teisėją, kuris atlieka to individualaus konstitucinio skundo išankstinį tyrimą, t. y. įvertina, ar jis gali būti priimtas nagrinėti Konstituciniame Teisme. Tokiam vertinimui atlikti paprastai skiriamas 20 darbo dienų terminas. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas.

Užbaigus išankstinį tyrimą, Konstitucinio Teismo pirmininkas arba Konstitucinis Teismas tvarkomajame posėdyje sprendžia individualaus konstitucinio skundo priimtinumo klausimą. Kiekvieno konkretaus individualaus konstitucinio skundo priimtinumo vertinimo trukmė priklauso nuo tokio skundo apimties, sudėtingumo, kitų objektyvių aplinkybių.

Susipažinęs su individualiu konstituciniu skundu (ir jo priedais), Konstitucinis Teismas (arba Konstitucinio Teismo įstatymo nustatytais atvejais – Konstitucinio Teismo pirmininkas) priima vieną iš šių sprendimų:

• priimti individualų konstitucinį skundą nagrinėti Konstituciniame Teisme;
• nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti;
• grąžinti individualų konstitucinį skundą pareiškėjui;
• atsisakyti nagrinėti pareiškėjo individualų konstitucinį skundą.

Visi šie sprendimai priimami asmeniui nedalyvaujant. Apie juos asmuo informuojamas raštu (registruotu paštu arba elektroninėmis ryšių priemonėmis elektronine forma).

Individualus konstitucinis skundas priimamas nagrinėti Konstituciniame Teisme, jeigu nustatoma, kad:

• individualų konstitucinį skundą pateikęs asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą;
• individualiame konstituciniame skunde keliamas reikalavimas patenka į Konstitucinio Teismo kompetenciją, t. y. individualus konstitucinis skundas žinybingas Konstituciniam Teismui;
• individualus konstitucinis skundas atitinka Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus;
• individualus konstitucinis skundas pateiktas laiku, t. y. nepraleidus nustatyto jo pateikimo termino (nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai);
• Konstitucinis Teismas dar nėra tyręs individualiame konstituciniame skunde nurodyto teisės akto (ar jo dalies) atitikties Konstitucijai.

Jeigu individualus konstitucinis skundas priimamas nagrinėti Konstituciniame Teisme, byla pradedama rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui, jai suteikiamas numeris. Tuomet yra paskiriamas teisėjas, atsakingas už šios bylos parengimą. Bylos pagal individualius konstitucinius skundus nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai Konstitucinis Teismas nusprendžia, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Konstituciniam Teismui pateikti individualūs konstituciniai skundai paprastai nagrinėjami eilės tvarka, pagal jų gavimo Konstituciniame Teisme laiką.

Sprendimas nustatyti terminą individualaus konstitucinio skundo trūkumams pašalinti priimamas, kai individualus konstitucinis skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Šiuo sprendimu nustatomas terminas (nuo 7 iki 30 dienų), per kurį pareiškėjas turi pašalinti trūkumus. Šiam terminui pasibaigus, įvertinama, ar asmuo pašalino nustatytus trūkumus, ir priimamas galutinis sprendimas dėl individualaus konstitucinio skundo priimtinumo. Apie šį sprendimą asmuo informuojamas raštu.

Individualus konstitucinis skundas pareiškėjui grąžinamas, jeigu:

• pareiškėjas neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių;
• pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino Konstitucinio Teismo nurodytų individualaus konstitucinio skundo trūkumų.

Individualaus konstitucinio skundo grąžinimas dėl to, kad pareiškėjas neišnaudojo visų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, neatima teisės bendra tvarka kreiptis į Konstitucinį Teismą tuomet, kai šios teisinės gynybos priemonės bus išnaudotos.

Individualaus konstitucinio skundo grąžinimas skundo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam pareiškėjui neatima teisės bendra tvarka kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu pareiškėjas vis dar gali įgyvendinti šią savo teisę pateikdamas Konstituciniam Teismui naują individualų konstitucinį skundą Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą.

Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti individualų konstitucinį skundą, jeigu:

• individualus konstitucinis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą (pvz.: kai kreipiamasi ne dėl savo, o dėl kito asmens (kitų asmenų) konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo; kai pateikiamas bendro pobūdžio prašymas; kai ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės; kai pareiškėjas prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą neišnaudojo visų įstatyme nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir nebegali jomis pasinaudoti);
• individualaus konstitucinio skundo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (pvz.: kai ginčijamas asmens atžvilgiu priimtas administracinis aktas, bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo procesinis sprendimas, o ne asmeniui pritaikytas įstatymas, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktas; kai ginčijamas ministro, Vyriausybės įstaigos ar vietos savivaldos institucijos teisės aktas; kai galutinis ir neskundžiamas bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo sprendimas byloje dėl pareiškėjo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d.; kai prašoma spręsti teisinio reguliavimo taikymo klausimus; kai prašoma suteikti teisines konsultacijas; kai pateikiant prašymą piktnaudžiaujama asmens teise kreiptis į Konstitucinį Teismą);
• asmuo be svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į Konstitucinį Teismą (kreipėsi į Konstitucinį Teismą praėjus keturiems mėnesiams nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo jo byloje įsiteisėjimo dienos);
• individualiame konstituciniame skunde nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja dėl jo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas (pvz.: kai pareiškėjas kreipiasi į Konstitucinį Teismą ginčydamas anksčiau Konstitucinio Teismo įvertinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai; kai pareiškėjas kreipiasi į Konstitucinį Teismą pakartotinai ir pateikia tapatų (analogišką) prašymą, kuriame keliamo klausimo priimtinumas jau yra įvertintas Konstitucinio Teismo sprendime dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo prašymą);
• Konstitucinis Teismas yra pradėjęs nagrinėti bylą dėl to paties dalyko;
• individualus konstitucinis skundas grindžiamas ne teisiniais motyvais (pvz., asmuo ginčija teisės aktą tik jo tikslingumo aspektu, prašymas grindžiamas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas paneigiančiomis prezumpcijomis).

Konstituciniam Teismui atsisakius nagrinėti individualų konstitucinį skundą, asmuo neturi teisės pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą tuo pačiu klausimu.

Visais atvejais apie Konstitucinio Teismo sprendimus (tiek priėmus nagrinėti individualų konstitucinį skundą, tiek nusprendus jį grąžinti pareiškėjui ar atsisakyti jį nagrinėti) asmuo yra informuojamas raštu (registruotu paštu arba elektroninėmis ryšių priemonėmis elektronine forma).

Pareiškėjas ir jo atstovas privalo informuoti Konstitucinį Teismą pasikeitus jų kontaktiniams duomenims (gyvenamajai vietai (buveinei), elektroninio pašto adresui, telefono numeriui).

Su apibendrinta Konstituciniame Teisme anksčiau gautų prašymų priimtinumo praktika galima susipažinti Konstitucinio Teismo svetainėje www.lrkt.lt, skiltyje „Prašymų priimtinumo apžvalga“.

Visi Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra viešai skelbiami, su jais galima susipažinti Konstitucinio Teismo svetainėje www.lrkt.lt, skiltyje „Teismo aktai / Nutarimai, išvados ir sprendimai“.

Individualų konstitucinį skundą asmuo gali atšaukti tol, kol byla nepaskirta nagrinėti teisminiame posėdyje. Pagal įstatymą tam būtinas Konstitucinio Teismo pirmininko sutikimas.

Konstitucinis Teismas gali atsisakyti priimti nagrinėti individualų konstitucinį skundą, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja savo teise kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Tokie individualūs konstituciniai skundai, kuriais nesiekiama apginti savo konstitucinių teisių ar laisvių, kurie yra grindžiami ne teisiniais, bet akivaizdžiai nepagarbaus ir įžeidžiamo pobūdžio teiginiais, taip pat tapatūs (analogiški) skundai, kurių priimtinumo klausimas jau buvo išspręstas Konstituciniame Teisme, gali būti laikomi piktnaudžiavimu asmens teise kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Konstitucinis Teismas taip pat turi teisę skirti baudas, jeigu asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (žr. Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą). Konstitucinio Teismo skiriamos baudos gali siekti iki 1 400 Eur.

Konstitucinio Teismo paskirtos baudos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą: 

Pareiškėjams rekomenduojama pateikti Konstituciniam Teismui baudos sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją.