Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2016-02-15 11:50

Byla dėl teisinio reguliavimo, kuriuo ribojamas motinystės pašalpos dydis, konstitucingumo pradedama nagrinėti rašytinio proceso tvarka

2016-02-15

Trečiadienį, vasario 17 d., 9.30 val. Konstitucinis Teismas rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostata ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų punktas, pagal kuriuos motinystės pašalpos dydis negali viršyti teisės į ją atsiradimo (nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios) mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos (šiuo metu – 1424 eurų), neprieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį dydis yra ribojamas, pažeidžiama Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalis, pagal kurią dirbančioms motinoms garantuojamos su ypatinga nėščios ir pagimdžiusios moters būkle ir sveikatos apsaugos poreikiu, ypatingu motinos ir vaiko ryšiu pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis siejamos mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo. Šių atostogų apmokėjimo dydis turėtų atitikti per protingą laikotarpį iki šių atostogų gauto atlyginimo vidurkį ir negali būti ribojamas valstybės nuožiūra nustatytu maksimaliu dydžiu.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nevykdo ir iš Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalių jam kylančių pareigų užtikrinti, kad šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos.

Pareiškėjo nuomone, nėra objektyviai pateisinama, kad vienodoje teisinėje padėtyje esančios dirbančios motinos, kurios valstybinio socialinio draudimo įmokas ligos ir motinystės socialiniam draudimui moka nuo visų pajamų, motinystės pašalpų apskaičiavimui taikant maksimalų kompensuojamąjį uždarbį yra traktuojamos skirtingai, t. y. vienoms kompensuojama 100 procentų dėl nėštumo ir gimdymo prarasto uždarbio, o kitoms (toms, kurių kompensuojamasis uždarbis viršija maksimalų kompensuojamąjį uždarbį) – mažiau. Tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus ir šios valdybos sprendimų, susijusių su motinystės pašalpos paskyrimu. 2013 m. pareiškėjai buvo paskirta maksimali motinystės pašalpa, kuria buvo kompensuojama 47,17 procentų jos prarasto darbo užmokesčio, nuo kurio buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje (http://www.lrkt.lt/~prasymai/26_2014.htm).