Konstitucinio Teismo teisėjai su darbo vizitu lankėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teisme
2022 m. kovo 28–29 d., Liuksemburgo Didžioji Hercogystė (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuotr.)

Nuo pat įsteigimo 1993 m. Konstitucinis Teismas plėtoja ryšius su kitų valstybių konstituciniais teismais, tarptautinėmis organizacijomis ir tarptautiniais teismais, yra aktyvus tarptautinės bendruomenės narys. Dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose, tarptautinėse konferencijose, kituose renginiuose vykstantis konstitucinių teismų teisėjų dialogas naudingas konstitucinės justicijos institucijų tarpusavio ryšiams stiprinti, teisėjų kvalifikacijai tobulinti, o patirtis, kuria pasidalijama, ypač pravarti Konstituciniam Teismui užtikrinant Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, vykdant konstitucinį teisingumą sprendžiant konstitucinės justicijos bylas.

Draugiški ryšiai Konstitucinį Teismą sieja su įvairių šalių konstitucinės justicijos institucijomis.  Profesiniai ryšiai palaikomi su seniausiu Europoje Austrijos Respublikos Konstituciniu Teismu, didžiulį autoritetą tarp konstitucinės justicijos institucijų turinčiu Vokietijos Federaliniu Konstituciniu Teismu, Estijos Aukščiausiuoju Teismu. Ypač glaudūs profesiniai ryšiai sieja ir keitimasis patirtimi rengiant kasmetines dvišales konferencijas vykdomas su Latvijos Respublikos Konstituciniu Teismu ir Lenkijos Respublikos Konstituciniu Tribunolu, palaikomi glaudūs ryšiai su Slovėnijos Respublikos Konstituciniu Teismu, bendraujama su kitų valstybių, kaip antai Čekijos, Kosovo, Kroatijos, Portugalijos, Slovakijos, Vengrijos ir kt., konstituciniais teismais.

Konstitucinio Teismo bendradarbiavimas su Estijos Aukščiausiuoju Teismu, Latvijos ir Vokietijos konstituciniais teismais ypač unikalus ir pasauliniu mastu pateikiamas kaip sektinas pavyzdys, nes dvišalės teisėjų konferencijos įvairiais konstitucinės jurisprudencijos klausimais ypač naudingos, dalijantis patirtimi yra sprendžiama sudėtingos ar panašios teisinės problemos, kylančios konstitucinio teisingumo vykdymo srityje, ir konstituciniams teismams tenkantys iššūkiai. 2021 m. spalio mėn. suplanuotas antrasis trišalis Estijos Aukščiausiojo Teismo, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų susitikimas, dėl COVID-19 pandemijos ir jos nulemtų ribojimų neįvykęs, vyks 2022 m. birželio mėn.

Ypač glaudus bendradarbiavimas Konstitucinį Teismą sieja su Europos Žmogaus Teisių Teismu (EŽTT), šio teismo delegacijos ne kartą lankėsi Konstituciniame Teisme, o Konstitucinio Teismo teisėjai dalyvavo EŽTT rengiamuose kasmetiniuose seminaruose ir tarptautinėse konferencijose. 2022 m. balandžio mėn. vyko EŽTT delegacijos oficialus vizitas Lietuvos Respublikoje (delegacijos vadovas EŽTT pirmininkas prof. dr. Robertas Spanoʼas, taip pat dalyvavo EŽTT teisėjas prof. dr. (HP) Egidijus Kūris ir Teismo kanclerio pavaduotojas Abelis Camposas), per kurį delegacija lankėsi ir Konstituciniame Teisme, čia su teisėjais ir darbuotojais diskutavo apie fundamentaliuosius Europos žmogaus teisių konvencijos sistemos principus, be kita ko, subsidiarumo, pasidalijamosios atsakomybės, valstybių veikimo laisvės ir kitus principus, Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos santykį, EŽTT jurisprudencijos įtaką konstitucinės doktrinos plėtrai, COVID-19 pandemijos nulemtų žmogaus teisių ribojimų teisėtumo ir proporcingumo problematiką ir pan.  

2022 m. pavasarį Konstitucinis Teismas prisijungė prie Aukštųjų teismų tinklo (angl. Superior Courts Network), kurį įsteigė EŽTT ir kuris yra skirtas dialogui tarp EŽTT ir valstybių Europos žmogaus teisių konvencijos dalyvių nacionalinių teismų skatinti, be kita ko, keičiantis visoms valstybėms aktualia teismine praktika.

Konstitucinis Teismas taip pat aktyviai plėtoja ryšius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu (ESTT), yra kreipęsis dėl Europos Sąjungos (ES) teisės nuostatų išaiškinimo sprendžiamose konstitucinės justicijos bylose. 2022 m.  atnaujintas bendradarbiavimas su ES teisminiu tinklu, įkurtu ESTT ir valstybių narių konstitucinių ir aukščiausiųjų teismų pirmininkų iniciatyva per Teisėjų forumą, organizuotą 2017 m. kovo 27 d. ESTT minint Romos sutarčių pasirašymo 60-ąsias metines. Konstitucinio Teismo ir ESTT teisėjai ne kartą keitėsi darbo vizitais, jų metu diskutavo apie ES teisės ir ESTT praktikos įtaką Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, Konstitucinio Teismo, kaip vieno iš bendras europines vertybes kuriančių  nacionalinių teismų, veiklą.

2015 m. Konstituciniame Teisme lankėsi Jungtinių Tautų Tarptautinio Teisingumo Teismo teisėjas Antônioʼus Augustoʼas Cançadoʼas Trindadeʼė – vienas žymiausių tarptautinės teisės profesorių, kurio indėlis į aukščiausiomis humanistinėmis vertybėmis grindžiamos tarptautinės teisės plėtojimą itin reikšmingas. Jis yra pirmasis šio teismo teisėjas, viešėjęs Lietuvoje.

Vienas iš pastarųjų metų tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų buvo ir bendradarbiavimas su ES Rytų partnerystės šalių konstituciniais teismais perduodant jiems savo sukauptą patirtį. Siekiant šį bendradarbiavimą pakelti į dar aukštesnį lygį, 2015 m. įkurta Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacija.

Konstitucinis Teismas nuo pat įsteigimo yra aktyvus svarbių tarptautinių konstitucinės justicijos institucijų organizacijų narys – 1997 m. tapo Europos konstitucinių teismų konferencijos (EKTK) tikruoju nariu, buvo vienas iš iniciatorių steigti Pasaulio konstitucinės justicijos konferenciją (PKJK) – viso pasaulio valstybių konstitucinės kontrolės institucijas telkiančią organizaciją.

Konstitucinis Teismas taip pat aktyviai bendradarbiauja su Europos Tarybos patariamąja institucija konstitucionalizmo klausimais – Europos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija). Bendrai su šia institucija rengiama 1922 m. Konstitucijos 100-mečiui ir 1992 m. Konstitucijos 30-mečiui skirta tarptautinė konferencija, kuris vyks 2022 m. spalio mėn. Vilniuje. 

Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotojas Aldis Laviņšʼis ir Estijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Villuʼus Kõveʼė bendru laišku 2022 m. kovo 2 d. kreipėsi į EKTK, jai šiuo metu pirmininkaujantį Moldovos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Tarybos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) pirmininkę Claire Bazy Malaurie ragindami, be kita ko, šalinti iš EKTK Rusijos Federacijos Konstitucinį Teismą dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos prieš nepriklausomą ir suverenią Ukrainos valstybę.

Bendrame laiške pabrėžta, kad situacija, susiklosčiusi dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos Ukrainoje, kelia didelį visos Europos, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų susirūpinimą.

Šiuo bendru laišku Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Latvijos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Estijos Aukščiausiasis Teismas išreiškė solidarumą ir vienybę su Ukrainos kolegoms, visa Ukrainos Tauta ir pasmerkė Rusijos Federacijos agresijos veiksmus prieš nepriklausomą Ukrainos valstybę ir jos teritorinį vientisumą.

Trijų Baltijos valstybių konstitucinės justicijos institucijų bendrame laiške pabrėžta, kad Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas iki šiol nepadarė jokio aiškaus pareiškimo, kuriuo būtų pasmerkęs Rusijos valstybės vykdomą agresiją prieš kitą nepriklausomą valstybę, be to, šio teismo jurisprudencija kelia pagrįstų abejonių, ar jis vadovaujasi visuotinai pripažintais konstituciniais teisės viršenybės, demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos principais, todėl, remiantis EKTK statuto 7 straipsnio 2 dalimi, „yra <...> svarbių priežasčių teigti, kad EKTK ir tam tikro jos nario efektyvus bendradarbiavimas remiantis gera valia nebėra įmanomas, todėl toks narys gali būti paskelbtas praradusiu narystės EKTK statusą“.

Trijų Baltijos valstybių konstitucinės justicijos institucijų bendrame laiške taip pat siūlyta panaikinti Baltarusijos Respublikos Konstitucinio Teismo EKTK asocijuotojo nario statusą dėl Baltarusijos Respublikos prisidėjimo prie Rusijos vykdomos agresijos prieš nepriklausomą Ukrainos valstybę.

Be to, šiame laiške pasiūlyta EKTK vardu inicijuoti 2022 m. spalio mėn. vyksiančio PKJK V kongreso „Konstitucinė justicija ir taika“ pranešėjų sąrašo pakeitimus – iš jų išbraukti Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo pirmininką V. Zorkiną.

EKTK pirmininkaujantis Moldovos Respublikos Konstitucinis Teismas buvo pradėjęs balsavimo dėl Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo pašalinimo iš EKTK procedūrą. Rusijos Federacijos Konstitucinis Teismas, nelaukdamas balsavimo rezultatų ir apkaltinęs EKTK politikavimu, informavo, kad 2022 m. kovo 5 d. traukiasi iš EKTK.

Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas, 2017 m. rugsėjo 11–14 d., Vilnius
(Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuotr.)