Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Prašymo priėmimas

Priimtas nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas įvertinti Vyriausybės nutarimu patvirtintų grožio ir odontologijos paslaugų teikimo ribojimų karantino metu atitiktį Konstitucijai ir įstatymui

2022-03-17

Konstituciniame Teisme 2022 m. kovo 17 d. priimtas nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) prašymas ištirti, ar Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 daliai neprieštaravo Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) 3.2.8, 3.4.4 papunkčiai.

Pareiškėjo ginčijamuose Nutarimo 3.2.8. ir 3.4.4. papunkčiuose nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo patvirtintos, nustačius karantino režimą, taikomos priemonės – uždrausta teikti grožio paslaugas ir atidėtas odontologijos paslaugų teikimas, išskyrus būtinosios pagalbos užtikrinimą. Šie Vyriausybės nutarimo papunkčiuose nustatyti odontologijos ir grožio paslaugų teikimo veiklos apribojimai galiojo nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. gegužės 31 d. 24:00 val.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad byloje juridinis asmuo iš Lietuvos valstybės prašomą priteisti turtinę žalą sieja su Nutarime nustatytais jo vykdomos ūkinės veiklos – odontologijos ir grožio paslaugų teikimu – apribojimais.

Pareiškėjas prašyme remiasi oficialiąja konstitucine doktrina, pagal kurią Vyriausybės teisės aktas yra poįstatyminis teisės aktas, jis negali prieštarauti įstatymui, keisti įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais.

Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nurodo, kad Nutarimu sureguliuotas karantino režimas yra reglamentuojamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme. Nutarimo 3.2.8. ir 3.4.4. papunkčių priėmimo metu Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (2001 m. gruodžio 13 d. redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 7 d.) buvo nustatyta, kad karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Vyriausybės įgaliojimai nustatyti karantino režimą buvo nustatyti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte, pagal kurį teritorijų karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse tvirtina Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu.

Pareiškėjo teigimu, Nutarimo 3.2.8. ir 3.4.4. papunkčiais buvo uždrausta teikti grožio paslaugas ir atidėtas odontologijos paslaugų, kurios nėra būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimas, teikimas, t. y. iš esmės buvo uždrausta teikti šias paslaugas iki karantino režimo pabaigos arba tol, kol įpareigojimas nebus panaikintas. Kitaip tariant, buvo nustatyti ūkinės veiklos suvaržymai. Taigi, pasak pareiškėjo, nuo Nutarimo įsigaliojimo iki 2020 m. balandžio 7 d. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalimis ūkinės veiklos ribojimo per karantiną klausimu Vyriausybei buvo pavesta nustatyti specialiąsias ūkinės veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo bei paslaugų teikimo tvarką (t. y. reglamentuoti, kokiu būdu gali būti vykdoma ūkinė veikla), o ne apskritai uždrausti (tiek laikinai, tiek neterminuotai) vykdyti ūkinę veiklą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir reikalavimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu. Pareiškėjo teigimu, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad iš Konstitucijos, be kita ko, jos 46 straipsnio 3 dalies, 53 straipsnio 1, 3 dalių, 54 straipsnio, kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, reguliuojant ūkinę veiklą, nustatyti tokius jos ribojimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti bendrą tautos gerovę, be kita ko, saugoti nuo kenksmingų poveikių žmonių sveikatą ir aplinką. Vykdant šį reikalavimą turi būti paisoma iš Konstitucijos, be kita ko, iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių reikalavimų. Tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad pagal Konstituciją teisiniu reguliavimu gali būti nustatytos tik tokios ūkinės veiklos subjektų pareigos, kurios jų veiklos laisvės nevaržytų labiau, negu būtina konstituciškai reikšmingiems žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslams pasiekti, t. y. turi būti laikomasi konstitucinio teisinės valstybės principo elementu esančio konstitucinio proporcingumo principo, kuris, be kita ko, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, reiškia, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui.

Pareiškėjo teigimu, Nutarimu buvo nustatyti kraštutiniai ūkinės veiklos laisvės apribojimai, kurie buvo grindžiami poreikiu apsaugoti visuomenės sveikatą nuo rizikos, kurią sukėlė COVID-19 virusas, tačiau Nutarimo parengiamuosiuose dokumentuose nebuvo išdėstytas pagrindimas, iš kurio būtų galima matyti, kad uždraudimas vykdyti minėtą ūkinę veiklą – teikti odontologijos ir grožio paslaugas – karantino metu buvo būtinas.

Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas abejoja, ar tokių pačių rezultatų nebuvo galima pasiekti švelnesnėmis ūkinės veiklos ribojimo priemonėmis. Be to, pareiškėjo manymu, yra pagrindo manyti, kad Nutarimu buvo suvaržyta ūkinės veiklos laisvė, nors įstatyme tam nebuvo nustatyta pagrindo.

Todėl pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių, ar Vyriausybė turėjo įgaliojimus nustatyti Nutarimo 3.2.8. ir 3.4.4. papunkčiuose numatytus ūkinės veiklos laisvės apribojimus, taip pat ar šie apribojimai neprieštaravo Konstitucijos 46 straipsniui, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam teisės aktų hierarchijos reikalavimui ir konstituciniam proporcingumo principui.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/~prasymai/8_2022.htm.