Konstituciniame Teisme balandžio 20 d. priimtas nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies nuostata „jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda“.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimais asmeniui skirtų baudų už neteisėtai sumažintas valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas proporcingumo.

Pareiškėjas, remdamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nurodo, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pasak pareiškėjo, pagal konstitucinį teisingumo principą reikalaujama nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.

 Pareiškėjas taip pat pažymi, jog Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, taip pat kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 109 straipsnio 1 dalį ir konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatyme, kuriuo nustatoma asmenų administracinė teisinė atsakomybė, negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo (nuobaudų, jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, negalėtų individualizuoti griežtos nuobaudos, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą; teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą ir, priešingai, teisinis reguliavimas negali būti toks, kad teismui nebūtų leidžiama, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo ir šitaip įvykdyti teisingumo, antraip būtų pažeisti iš Konstitucijos, be kita ko, jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, būtų nukrypta nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.

Pareiškėjo vertinimu, įstatymų leidėjas, Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinęs fiksuotą baudą (piniginę sankciją), t. y. 50 procentų neteisėtai sumažintos socialinio draudimo įmokų sumos, sukūrė konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 109 straipsniui prieštaraujančią situaciją, kai nei ją taikantis mokesčių administratorius, nei teismas, nagrinėjantis ginčą dėl VSD ir PSD įmokų baudos dydžio, neturi galimybės atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei kitas aplinkybes ir skirti mažesnę baudą nei numatytoji. Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pateikęs argumentų, dėl ko, jo nuomone, ši bauda turėtų būti sumažinta (t. y. nurodė, kad dėl pažeidimo nebuvo jo tyčios, tokio dydžio bauda yra akivaizdžiai per didelė ir kt.). Tačiau dėl Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo įtvirtinta fiksuoto dydžio VSD ir PSD įmokų bauda, nei mokesčių administratorius, nei teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, negali individualizuoti šios griežtos nuobaudos.

Visą prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/~prasymai/6_2021.htm.