Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, 67 straipsnio 2 punktui, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams neprieštarauja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek pagal ją, pasak pareiškėjos, asmens teisių ribojimai gali būti nustatomi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimais.

Pareiškėja nurodo, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos ir nustatomas šios ligos protrūkis darbovietėje, yra išskiriamos dvi priemonių rūšys, kurias įgyvendinus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nurodyti darbuotojai turi teisę dirbti: viena iš šių priemonių – pasitikrinimas, ar darbuotojas neserga užkrečiamąja liga (šią priemonę Įstatyme nustato pats įstatymų leidėjas), kita priemonių rūšis – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro paskirtų šiems darbuotojams privalomų užkrečiamosios ligos kontrolės priemonių įgyvendinimas (Įstatyme nenurodoma jokių sąlygų ar kriterijų, kuriuos tos priemonės turi atitikti).

Savo abejones pareiškėja grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad Konstitucijos 67 straipsnis įtvirtina išimtinę Seimo teisę leisti įstatymus; viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, turi būti reguliuojama įstatymais. Pareiškėjos teigimu, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą gali būti ribojama tik įstatymu ir ribojimų nustatymas negali būti perduotas kitam subjektui, kaip antai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Pasak pareiškėjos, įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pavedė nustatyti kitas privalomas užkrečiamosios ligos kontrolės priemones, kurių neįgyvendinus suvaržoma asmens teisė dirbti, tačiau Įstatyme šių priemonių niekaip nedetalizavo.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui suteikdamas teisę priimti sprendimus dėl asmens teisių ribojimo, netinkamai įgyvendino jam Konstitucijos suteiktus įgaliojimus ir taip pažeidė konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo valdymo principus.

Visą prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/~prasymai/9_2021.htm.