Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Lietuvos apeliacinio teismo prašymas ištirti, ar Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekretas Nr. 1K-25 ,,Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“ neprieštarauja Konstitucijos 74, 116 straipsniams, konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principams.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų teisėtumo.

Ieškovas civilinėje byloje prašo panaikinti ginčijamą Respublikos Prezidento dekretą, Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 13P-144-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Egidijų Laužiką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“, Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekretą ir Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimą. Šiuo Seimo nutarimu, vadovaujantis Konstitucija ir atsižvelgus į Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekretą, ieškovas buvo atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminęs teisėjo vardą.

Pareiškėjas nurodo, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iš pareigų procedūra yra vientisa – nedalyvaujant kuriai nors institucijai, Aukščiausiojo Teismo teisėjas negali būti atleidžiamas iš pareigų. Kartu, pareiškėjo teigimu, tai reiškia, kad byloje, kurioje sprendžiama dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iš pareigų teisėtumo, keliami reikalavimai dėl atskirų šios procedūros metu priimtų teisės aktų panaikinimo negali būti vertinami atsietai vienas nuo kito. Taigi kiekvieno iš šių teisės aktų, įskaitant tą, kuriuo ši procedūra inicijuota, teisėtumas yra teisiškai reikšmingas vertinant visos atleidimo procedūros teisėtumą.

Pareiškėjo teigimu, Konstitucijos 74 ir 116 straipsniuose yra numatyta Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų pašalinimo iš pareigų apkaltos tvarka procedūra, kuria siekiama užtikrinti aukštą šių dviejų bendrosios kompetencijos teismų teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą. Tokį standartą, pasak pareiškėjo, suponuoja ir specifinė šių teismų teisėjų skyrimo procedūra.

Pareiškėjo vertinimu, ieškovo poelgis, dėl kurio jis atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminęs teisėjo vardą, gali būti vertinamas ir kaip teisėjo priesaikos sulaužymas. Taigi, atsižvelgdamas į Konstitucijoje nustatytą specialų Aukščiausiojo Teismo teisėjo pašalinimo iš pareigų pagrindą (Konstitucijos 116 straipsnis) ir juo įtvirtintą ypatingą Aukščiausiojo Teismo teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą, pareiškėjas abejoja, ar ieškovas galėjo būti atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų kaip pažeminęs teisėjo vardą, t. y. ar ginčijamu Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekretu galėjo būti inicijuotas ieškovo atleidimas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto (savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą) pagrindu, o ne taikant Konstitucijos 74 ir 116 straipsniuose nustatytą Aukščiausiojo Teismo teisėjų pašalinimo iš pareigų apkaltos tvarka procedūrą.

Visą prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/~prasymai/5_2021.htm.