Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Telšių apylinkės teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. redakcija), pagal kurią asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

Pareiškėjas Telšių apylinkės teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi atidėjęs administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Šioje byloje nagrinėjamas asmens skundas dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus sprendimo panaikinimo ir teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Minėtas Kelių policijos skyrius atsisakė grąžinti teisę vairuoti transporto priemones skundą pateikusiam asmeniui nesuėjus Įstatyme numatytam 10 metų terminui, kadangi minėtam asmeniui specialioji teisė vairuoti transporto priemones skunde nurodytu laikotarpiu buvo atimta du kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam.

Pareiškėjas Telšių apylinkės teismas nustatė, kad minėtas skundą pateikęs asmuo apylinkių teismų 2016 m. priimtais nutarimais už vairavimą esant neblaiviam du kartus nubaustas piniginėmis baudomis su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu atitinkamai vieniems metams dviem mėnesiams (pagal tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį) ir dvejiems metams (pagal tuo metu galiojusio ATPK 126 straipsnio 4 dalį). Nors šie teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminai yra suėję, asmuo, be kita ko, perlaikė teorijos ir praktikos egzaminus vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti, tačiau jam pagal ginčijamą Įstatymo nuostatą teisė vairuoti transporto priemones gali būti grąžinta tik po 10 metų.

Pasak pareiškėjo, skundą pateikęs asmuo už tą pačią veiką, kuri yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, yra baudžiamas du kartus: pirmą kartą pagal ATPK 126 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, antrą kartą – pagal Įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatas. Taigi pareiškėjas mano, kad Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis atsakomybę už Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 126 straipsnyje), Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnyje numatytus teisės pažeidimus, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, kurioje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas, remdamasis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, jog vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, reiškiantis, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, taip pat teigia, kad Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne anksčiau kaip po 10 metų terminas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui. Pareiškėjo teigimu, taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, kad asmens teisių negalima riboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Taigi, pareiškėjo manymu, ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/9_2019.htm.