Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Prašymo priėmimas

Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti dalį prašymo įvertinti kai kurių Žvalgybos kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstatymų nuostatų konstitucingumą

2022-03-03

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti dalį pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 73 straipsnio 1 dalies nuostatai „[P]iliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai“, šio straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams neprieštarauja Žvalgybos kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 11 straipsnio 3 punktas, 15 straipsnio 1 dalis, Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalis (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjos, ribojama Seimo kontrolieriaus konstitucinė funkcija tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo ir ši konstitucinė funkcija, kiek jos vykdymas susijęs su žvalgybos institucijų ir (ar) pareigūnų veikla, perduodama žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai.

Tuo pačiu sprendimu pareiškėjai grąžinta prašymo dalis, kurioje prašyta ištirti, ar:

– Žvalgybos kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiek, kiek jame įtvirtintas teisinis reguliavimas „riboja Seimo kontrolieriaus konstitucinę funkciją tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo ir šią konstitucinę funkciją perduoda žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai, neprieštarauja Konstitucijos 73 straipsnio 1 ir 2 dalims, Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos viršenybės principui bei konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams“;

– Žvalgybos kontrolierių įstatymas „ta apimtimi, kiek nereguliuoja disponavimo jautria, tačiau valstybės paslapties nesudarančia informacija ir tokiu būdu sudaro prielaidas tretiesiems asmenims suprasti valstybės paslapties ribas bei apsunkina žvalgybos institucijų veiklą, daro žalą Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms, neprieštarauja Konstitucijos 1, 3 ir 10 straipsniams“.

Pareiškėja, be kita ko, prašė įvertinti Žvalgybos kontrolierių įstatymo 11 straipsnio 3 punkto, 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 2 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos nuostatoms ir principams.

Pareiškėja, remdamasi Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai, 73 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Seimo kontrolierių įgaliojimus nustato įstatymas, taip pat oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, susijusiomis su konstitucine funkcija tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, teigė, kad ši konstitucinė funkcija būdinga tik Seimo kontrolieriams, o įstatymų leidėjui įgyvendinant pagal 73 straipsnio 2 dalį suteiktą diskreciją nustatyti Seimo kontrolierių įgaliojimus tiriant jiems priskirtus tirti skundus turi būti paisoma Konstitucijos ir iš jos kylančių imperatyvų.

Pasak pareiškėjos, ginčijamu Žvalgybos kontrolierių įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu minėta konstitucinė Seimo kontrolierių funkcija buvo apribota, nes žvalgybos institucijų ir (ar) pareigūnų piktnaudžiavimo ir (ar) biurokratizmo tyrimas pagal piliečių skundus perduotas žvalgybos kontrolieriui, nors tokia įstatymų leidėjo diskrecija Konstitucijoje tiesiogiai nėra įtvirtinta.

Taigi, pasak pareiškėjos, nustatydamas ginčijamą teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas plečiamai aiškino Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį, kad Seimo kontrolierius netiria skundų tik dėl teisėjų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, ir taip peržengė iš Konstitucijos 73 straipsnio 2 dalies kylančias įstatymų leidėjo diskrecijos ribas, nes Seimo kontrolierių ir žvalgybos kontrolierių funkcijas sureguliavo nepaisydamas Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalies.

Atsižvelgdama į tai, pareiškėja taip pat teigė, kad ginčijamos Žvalgybos kontrolierių įstatymo ir Seimo kontrolierių įstatymo nuostatos tiek, kiek nurodyta, prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, pagal kurią negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui, iš kurio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos, be kita ko, reiškiantis, kad įstatymai negali prieštarauti Konstitucijai. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas teisinis reguliavimas taip pat neatitinka konstitucinio atsakingo valdymo principo, kuris suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ši pareiškėjos prašymo dalis yra pagrįsta teisiniais argumentais ir yra priimama nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Pareiškėja taip pat prašė ištirti, ar jos nurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), konstituciniams principams neprieštarauja Žvalgybos kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiek, kiek nurodyta.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, kurio 1 punkto atitiktį Konstitucijai ginčijo pareiškėja, yra nustatyta, kokius sprendimus priima žvalgybos kontrolierius, atlikęs tyrimo veiksmus, kurie buvo pradėti jo iniciatyva. Taigi, skirtingai nei kitos pareiškėjos ginčytos Žvalgybos kontrolierių įstatymo nuostatos, šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra susijęs su pareiškėjos skundu dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, o teisinių argumentų, pagrindžiančių abejones dėl šio teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, pareiškėja nepateikė.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ši prašymo dalis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų ir yra grąžinama pareiškėjui.

Pareiškėja taip pat prašė ištirti, ar Konstitucijos 1, 3, 10 straipsniams neprieštarauja Žvalgybos kontrolierių įstatymas tiek, kiek jis, pasak pareiškėjos, „nereguliuoja disponavimo jautria, tačiau valstybės paslapties nesudarančia informacija ir tokiu būdu sudaro prielaidas tretiesiems asmenims suprasti valstybės paslapties ribas bei apsunkina žvalgybos institucijų veiklą, daro žalą Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms“.

Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji, ginčydama Žvalgybos kontrolierių įstatymo atitiktį Konstitucijos 1, 3, 10 straipsniams, kėlė legislatyvinės omisijos klausimą.

Spręsdamas dėl šios prašymo dalies priimtinumo nagrinėti, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pateikė tik bendro pobūdžio teiginius, kad, pasak jos, pagal Konstituciją Žvalgybos kontrolierių įstatymas turėtų reguliuoti disponavimą jautria, tačiau valstybės paslapties nesudarančia informacija, nes kitaip būtų sudaromos prielaidos tretiesiems asmenims suprasti valstybės paslapties ribas, pasunkinama žvalgybos institucijų veikla, daroma žala Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms. Iš pareiškėjos prašymo neaišku, kas laikytina jautria, tačiau valstybės paslapties nesudarančia informacija, kaip konkrečiai tokia informacija turėtų būti apibrėžiama Žvalgybos kontrolierių įstatyme ir kodėl šiame įstatyme, be kita ko, pareiškėjos nurodytuose 29, 30 straipsniuose, įtvirtintas teisinis reguliavimas yra nepakankamas siekiant apsaugoti Konstitucijos 1, 3, 10 straipsniuose įtvirtintas vertybes. Be to, pareiškėja nenurodė, kur konkrečiai Žvalgybos kontrolierių įstatyme (kokiame straipsnyje (kokiuose straipsniuose), jo dalyje (jų dalyse)) turėtų būti įtvirtintas pareiškėjos nurodytas ir, pasak jos, trūkstamas teisinis reguliavimas.

Taigi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, pareiškėja šioje prašymo dalyje nepateikė teisinių argumentų dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo atitikties Konstitucijai. Todėl ir ši prašymo dalis, kaip neatitinkanti Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų, grąžinta pareiškėjai.

Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2622/content.