Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis, tiek, kiek joje nėra nustatytas draudimas taikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2018 m. birželio 28 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) pensijoms, paskirtoms ir pradėtoms mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo, kuriuo ji atsisakė tenkinti reikalavimą mokėti iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Pareiškėjo vertinimu, Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje pensijoms, paskirtoms ir pradėtoms mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., nėra nustatytas draudimas taikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2018 m. birželio 28 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.), kurioje nustatyti sumažintas valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui (nuo 1,5 iki 1,1637 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio), galimai prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą kaip vieną iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, nes leidžia nepagrįstai mažinti pensijas, paskirtas ir pradėtas mokėti iki 2019 m. liepos 1 d. Pareiškėjas, ginčydamas Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijai, rėmėsi, be kita ko, oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad pagal Konstitucijos 23, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo nepagrįstai būtų sumažinama paskirta ir mokama pensija.

Konstitucinis Teismas sprendime pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas grindžiamas vien tuo, kad, pasak pareiškėjo, Įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir pradėta mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., buvo nepagrįstai sumažinta valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui.

Konstitucinis Teismas priminė, kad pagal Seimo 2018 m. birželio 28 d. priimtą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris, išskyrus tam tikras išimtis, įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., dalis darbdavio lėšomis iki tol mokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų yra priskaičiuojamos prie darbuotojų atlyginimų, todėl šalies ūkio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. nominaliai padidėjo 1,289 karto. Atsižvelgiant į šį tik nominalų šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio padidėjimą, siekiant išlaikyti esamus valstybinių pensijų dydžius, Įstatyme buvo nustatytas naujas valstybinių pensijų dydžio bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui dydžio ribojimo koeficientas – 1,1637, t. y. iki tol nustatytojo koeficiento skaitinė vertė tuo pačiu dydžiu (1,289) sumažinta nuo 1,5 iki 1,1637 (1,5/1,289). Tai reiškia, kad, pagal šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio nominalų padidėjimą pakeitus minėto koeficiento skaitinę vertę, asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir pradėta mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui realiai nebuvo mažinami.

Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, pagal kuriuos draudžiama nepagrįstai sumažinti paskirtas ir mokamas pensijas, turi būti nustatytas pareiškėjo nurodytas draudimas pensijoms, paskirtoms ir pradėtoms mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., taikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2018 m. birželio 28 d. redakcija), t. y. joje įtvirtintą paskirtų pensijų dydį ribojantį (bet realiai mokamų pensijų dydžio nesumažinantį) koeficientą.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme ištirti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko. Tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.  

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2462/content