Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Prašymo priėmimas

Konstitucinis Teismas nenagrinės prašymo dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos atitikties Konstitucijai, nes teisės taikymo klausimų jis nenagrinėja

2022-03-17

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) prašymą ištirti, ar Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. redakcija) 1 dalies 2 punkto nuostata „viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo <...> elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas LVAT į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinės bylos dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo fizinio asmens skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai panaikinimo nagrinėjimą.

Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, nėra aiški, esą ši norma neleidžia teisinių santykių subjektams žinoti, ko iš jų reikalauja teisė.  

Kartu pareiškėjas pažymėjo, jog LVAT, aiškindamas to paties turinio Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą (2008 m. liepos 1 d. redakcija), yra konstatavęs, kad šioje normoje nustatytas bendro pobūdžio įpareigojimas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš LVAT formuojamos praktikos matyti, jog Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kaip blanketinės normos, pažeidimas sietinas su kitomis teisės normomis, patvirtinančiomis ar paneigiančiomis veikos priešingumą teisei, o Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos prievolės nesilaikymas aiškinamas kaip lemiantis kitų Įstatymo nuostatų (kitų teisės aktų) pažeidimą. LVAT taip pat yra konstatavęs, kad Įstatymo 3 straipsnis įtvirtina asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievolę nešališkai atlikti savo tarnybines pareigas, o asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, nešališkumą turėtų užtikrinti konkrečių taisyklių, įtvirtintų Įstatymo 11 straipsnyje, laikymasis.

Taigi, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, pats pareiškėjas prašyme, remdamasis savo praktika, pažymėjo, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis turi vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, t. y. vengdami interesų konflikto turi elgtis taip, kaip nustatyta Įstatyme, be kita ko, jo 11 straipsnyje, taip pat kituose teisės aktuose.

Konstitucinis Teismas šiame sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjas, pateikęs tokį savo paties suformuota praktika pagrįstą Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimą, savo prašyme Konstituciniam Teismui teigė, jog jame įtvirtintos dvi atskiros normos, kuriose įtvirtintos dviejų galimų Įstatymo pažeidimų sudėtys, taip pat kad šio punkto nuostata „elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“, skirtingai nei nuostata „vengti interesų konflikto“, nėra blanketinė, todėl, pasak pareiškėjo, šios normos turinys nėra aiškus.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas savo prašyme teigė, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata nėra aiški, iš jo prašymo visumos matyti, kad jis ginčijamą nuostatą norėtų aiškinti kitaip, nei ji buvo aiškinama ankstesnėje šio teismo praktikoje. Vadinasi, pareiškėjui iš esmės kilo abejonių ne dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos atitikties Konstitucijai, o dėl ginčytos Įstatymo nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikoje, be kita ko, paties pareiškėjo LVAT praktikoje, kurioje, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, ši nuostata jau buvo aiškinta.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus, ir kad abejones dėl įstatymų taikymo turi pašalinti pats teismas, išsiaiškindamas taikomas normas. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas, taigi juos gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui, jį nagrinėti atsisakoma.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2635/content.