Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Informacija apie posėdį

Pradedama nagrinėti byla pagal prašymą ištirti teisės aktų nuostatų, susijusių su kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos apskaičiavimu, atitiktį Konstitucijai

2021-10-04

Konstitucinis Teismas spalio 5 d., antradienį, 10 val. rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti:

1) Farmacijos įstatymo 57 straipsnio (2017 m. gruodžio 19 d. redakcija) 2 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2019 m. gegužės 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka, atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 994 „Dėl Ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2018 m. sausio 17 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas):

– 111 punkto (2020 m. vasario 19 d. redakcija) atitiktį konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams,

– 4.1 papunkčio (2019 m. gruodžio 30 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad „GESvid – to paties bendrinio pavadinimo vaistinių preparatų Europos Sąjungos valstybėse deklaruojamų, jų nesant, didmeninių trijų mažiausių kainų, nurodytų Tarptautinėje duomenų bazėje vaistų kainoms patikrinti (toliau – EURIPID) (neįskaitant PVM ar analogiško toje valstybėje taikomo mokesčio) ir neatitinkančių Aprašo 42 punkte nurodytų sąlygų, vidurkis. Jeigu vaistinis preparatas neįregistruotas ir neparduodamas nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, jo GESvid laikoma vaistinio preparato tiekėjo valstybėje deklaruojama kaina. Jeigu Europos Sąjungos valstybėje (arba vaistinio preparato tiekėjo valstybėje) parduodamo vaistinio preparato pakuotės dozuočių kiekis neatitinka Lietuvos Respublikai tiekiamo vaistinio preparato pakuotės dozuočių kiekio, šio vaistinio preparato pakuotės tiekėjo kaina, deklaruojama toje valstybėje, perskaičiuojama pagal artimiausio dozuočių kiekio ir santykinai pigesnės pakuotės kainą“, taip pat 5 punkto, 5.1–5.3 papunkčių, 5.4 papunkčio (2020 m. birželio 17 d. redakcija), 8 punkto (2020 m. birželio 17 d. redakcija), 10 punkto, 10.1–10.3 papunkčių, 14 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 46 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui,

– 51 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija), 101 punkto (2019 m. gruodžio 30 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui,

– 51 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija), 8 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija), 101 punkto (2019 m. gruodžio 30 d. redakcija), 14 punkto (2019 m. birželio 26 d. redakcija) atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką.

Prašymą ištirti Farmacijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies ir Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, atitiktį Konstitucijai pareiškėja, remdamasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, grindžia teisiniais argumentais ir teigia, kad poįstatyminiu teisės aktu gali būti įgyvendinamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis; įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti tik detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka; be to, viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, turi būti reguliuojama įstatymais.

Pareiškėjos teigimu, ginčijamomis įstatymų nuostatomis Vyriausybei suteikta (deleguota) teisė poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti esminius vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų, paciento priemokų už juos apskaičiavimo principus ir kriterijus, kurie lemia vaistų pacientams prieinamumą ir ūkio subjektų patekimą į rinką, todėl šie principai ir kriterijai, pasak pareiškėjos, turi būti nustatyti įstatymu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos manymu, ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėja taip pat prašo ištirti kai kurių Aprašo nuostatų atitiktį Konstitucijai.

Pareiškėjos teigimu, pagal Aprašo 111 punkte nustatytą teisinį reguliavimą asmeniui, sumokėjusiam privalomas sveikatos draudimo įmokas, tais atvejais, jeigu kompensuojamieji vaistiniai preparatai išrašomi elektroniniame recepte tik bendriniu pavadinimu pirmą kartą arba pakartotinai po 12 mėnesių laikotarpio, kai baigėsi paciento gydymo laikotarpis prieš tai elektroniniame recepte išrašytu kompensuojamuoju vaistiniu preparatu, yra privaloma rinktis pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kadangi kito kompensuojamojo vaistinio preparato išlaidos jam nėra kompensuojamos. Tai, pareiškėjos manymu, apriboja asmenų, draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu, teisę pasirinkti tinkamą gydymą ir pacientų teisę naudotis sveikatos draudimu. Pareiškėja nurodo, kad pagal Konstituciją toks asmens teisės įsigyti kompensuojamą vaistinį preparatą ribojimas gali būti nustatytas tik įstatymu.

Pareiškėja nurodo, kad Aprašo 51 punkte, 8 punkte, 101 punkte ir 14 punkte įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, nes juo ūkinės veiklos ribojimai nustatyti ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu, be to, nustatyti ribojimai yra neproporcingi siekiamam tikslui.

Pasak pareiškėjos, Aprašo 51 ir 101 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne įtvirtinta atitinkama bazinė kaina nekeičiama, jeigu vertinant paraišką įrašyti vaistinį preparatą į šį kainyną nustatoma, kad konkretaus vaistinio preparato (sutartinio jo veikliosios medžiagos kiekio) bazinė kaina yra didesnė nei nustatytoji tokiame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne, numatytas atitinkamos bazinės kainos „įšaldymas“. Tokiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjos vertinimu, neproporcingai ribojama ūkinės veiklos laisvė, nes juo apribojama vaistinių preparatų tiekėjų galimybė, pasiekus tam tikrą ribą, koreguoti jų kainą, nepriklausomai nuo objektyvių aplinkybių. Tuo tarpu vaistinių preparatų kaina, nurodyta Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne, pareiškėjos vertinimu, turi atitikti rinkoje esančias vaistinių preparatų kainas.

Pareiškėjos nuomone, Aprašo 8 ir 14 punktų nuostatos tiesiogiai riboja sudėtinių vaistinių preparatų patekimą į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašą, lemia į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įtrauktų sudėtinių vaistinių preparatų maksimalią kainą. Tokiu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjos, skatinamas monokomponenčių vaistinių preparatų tiekimas sudėtinių vaistinių preparatų sąskaita, sudaromos prielaidas riboti konkurenciją, todėl jis turėjo būti nustatytas įstatymu.

Grįsdama savo abejones dėl jos nurodytų Aprašo 4.1 papunkčio nuostatų, 5 punkto, 5.1–5.3 papunkčių, 5.4 papunkčio, 8 punkto, 10 punkto, 10.1–10.3 papunkčių ir 14 punkto atitikties Konstitucijos 53 straipsnio 1 daliai, pareiškėja nurodo, kad pagal Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį reikalaujama užtikrinti vaistinių preparatų prieinamumą pacientams, racionalų vaistų vartojimą, o vaistinių preparatų prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise į vaistinių preparatų įsigijimo išlaidų kompensavimą. Vaistinių preparatų įtraukimas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną bei su tuo susijęs teisinis reguliavimas, pasak pareiškėjos, daro tiesioginę įtaką pacientų teisėms ir teisėtiems interesams, susijusiems su vaistinių preparatų prieinamumu bei jų įsigijimo išlaidomis.

Be to, pareiškėja pažymi, kad Aprašo 10.1 ir 5.1 papunkčiuose įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas lėmė tai, kad iš esmės sutrumpėjo Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašas, kartu sumažėjo ir vaistinių preparatų prieinamumas bei susidarė vaistinių preparatų stygius pacientams. Pareiškėja taip pat pažymi, kad Aprašo 8 ir 14 punktuose nustatyta sudėtinių vaistinių preparatų kainodara, skatinanti monokomponenčių vaistų vartojimą, lėmė konkurencijos sudėtinių vaistinių preparatų rinkoje sumažėjimą. Aprašo 4.1 papunktyje, 8 punkte, 10.1 papunktyje, 14 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, pasak pareiškėjos, lėmė, kad buvo iš esmės apribota pacientų teisė į vaistinių preparatų prieinamumą bei jų racionalų vartojimą.

Pareiškėja nurodo ir tai, kad ginčijamu Aprašo 4.1 papunktyje, 5 punkte, 5.1–5.3 papunkčiuose, 5.4 papunktyje, 8 punkte, 10 punkte, 10.1–10.3 papunkčiuose ir 14 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu įtvirtintos vaistinių preparatų kainodaros esminės sąlygos, lemiančios vaistinių preparatų patekimą į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną bei su tuo susijusių ūkio subjektų teisių ir pareigų atsiradimą. Tuo tarpu pagrindiniai vaistinių preparatų patekimo į minėtą kainyną ribojimai gali būti nustatyti tik įstatymu, nes tai lemia ūkio subjektų teises ir pareigas, galimybę patekti į rinką ir parduoti vaistinius preparatus. Pareiškėja pažymi, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas maksimalios pacientų priemokos reikalavimai, taip pat gali būti nustatytas tik įstatymu. Todėl, pareiškėjos vertinimu, ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja ir Konstitucijos 46 straipsnio 1–3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėja taip pat prašo ištirti Aprašo 51 punkto, 8 punkto, 101 punkto, 14 punkto atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką.

Pareiškėjos teigimu, priimant ginčijamą teisinį reguliavimą buvo netinkamai atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, iš esmės neatsakyta į svarbiausius klausimus (kaip antai, ar numatomas teisinis reguliavimas paveiks verslą ir valstybės finansus) ir nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje nurodytus teiginius. Todėl, pareiškėjos nuomone, priimant šį teisinį reguliavimą buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, kuris suponuoja reikalavimą, kad teisėkūros subjektai teisės aktus leistų neviršydami savo įgaliojimų, paisydami teisėkūros procedūrinių reikalavimų.

Visą sprendimo dėl prašymo priėmimo  tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2206/content.